2012 m. vasario 7 d., antradienis

Halong Bay

Atvykusi i Hanoi nusipirkau kelione i Halong Bay. Turas kainuoja pobrangiai - isleidau 100 USD uz 3 dienu kelione, bet juk verta aplankyti vieta, kuri itraukta i septyniu naujoju pasaulio stebuklu sarasa. Nuotrauku cia neikelinesiu, pasizvalgyti galima ir google:
http://www.google.com.vn/search?q=halong+bay&hl=vi&client=firefox-a&hs=Bc4&rls=org.mozilla:vi:official&prmd=imvns&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ei=RgUxT7uhD8KdiAK58a3AAw&ved=0CD8QsAQ&biw=1280&bih=885

Ir stai ka gavau:
- 7 zmoniu kompanija: vyresnio amziaus kanadieciu pora, kanadietis su kuriuo kartu keliauju jau keleta dienu, indonezietis, gyvenantis Vokietijoje ir kalbantis angliskai su labai keistu akcentu, barselonietis bei vokietukas isvykes is savo salies 15ai menesiu, 9 praleido dirbdamas Naujojoje Zelandijoje ir dabar ka tik pradejes savo 6 menesiu kelione.
- didziulis prabangus laivas, kuriuo plaukiojome po nepaprasto grazumo ilanka su tukstanciu saleliu- uolu, atrodanciu kaip i vandeni neriantis drakonas - butent tai ir reiskia pavadinimas Ha Long. Tome laive likome nakvoti pirmaja nakti.
- apsilankymas viename didziausiu urvu
- trumpas pasiplaukiojimas baidaremis aplink tas uolas,
- kopimas i kalna nacionaliniame parke vienoje is tu salu - pakankamai ekstremelus uzsiemimas, juolab kad visas kelias i virsu (o po to i apacia) yra slidus purvas, siek tiek kopimo uolomis beii metalinemes kopeciomis, kurios tokios slidzios nuo purvo ir siaip nelbai saugio, kad kojos man linko is bvaimes, bet siaip ar taip smagus isbandymas,
- viesbuti su papludimiu praktiskai privacioje saloje - viesbuti okupavo tik musu kompanija. Oro temperatura apie kokius 18-20 laipsniu, tad degintis ar maudytis kaip ir nelabai iseina. Sioje saloje siuo metu ir esu.
- na ir aisku transportas is Hanoi (Vietnamo sostine) iki HaLong ir atgal (kelione apie 3.5 val autobusu i viena puse), maitinimas bei gidas.

Bej, kopimo i kalna metu mano dzinsai bei batai visiskai apsinese purvu, tad nori nenori teko plautis tiek kelnes, tiek batus. Tai vat dabar sedziu tik su sortais, nors saltoka, ir tikiuosi, kad iki ryt mano rubai isdziu - nes laukia kelione i atgal i Hanoi, kuriame tikrai dar salciau.

Apibendrinant, ispudi cia tikrai daro pati ilanka ir jos salos, bet siaip gal buciau linkusi kiek maziau turistiniam turui labiau. Jei dar kada tektu cia apsilankyti, samdyciausi valti, kuri nugabentu i kazkuria is baidariu nuomos vietu, tada issinuomociau baidare ir plaukiociau plaukiociau aplink uolas. Tik nelabai dar isivaizduoju, kaip reiktu nepasiklysti, bet gal galima ka nors sumastyti - koki tai gps pasinaudoti ar pan.



Kol kas nesinori dar galvoti, kads kelione eina i pabaiga, dar turiu tris visiskai nesuplanuotas dienas Vietname. Jas praleisiu jau pietiniame Vietname, kur kiek silciau - apie 30 laipsniu silumos. Megausiuosi iki pat paskutines minutes.

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Hoi An ir Hue - centrinis Vietnamas.

Keleta dienu praleidziu Mazdaug Vietnamo viduryje esanciuose miesteliuose - labai turistiniuose, taciau mieluose. Visi sutikti keliautojai rekomenduoja daugiau Hue (Esu cia siandien), taciau man kazkodel labiau patiko Hoi AN. Na tiokriausiai reikia zinoti, kuriomis rekomendacijjomis pasitiketi, o kuriomis ne. Kaip kad ir buvau rekomenduota nesvaistyti laiko ir nevaziuoti i Dallat - Vietnamo aukstumas, bet gavau laiska is savo buvusiu bendrakeiauninku - Dallat yra tiesiog nuostabus!!! Na ka gi, turbut paciai savo kailiu reikia viska isbandyti.

Vakar vakare vakarieniaujant uzsikalbejau su vietnamiete padaveja aspie viska - mokslus, gyvenimo salygas, meile, legendas, dievus, prietarus - suzinojau graziu ir kai kuriu liudnu dalyku. Taciau valanda praleista su ta mergina - neikainojama. Tai buvo turbut pirmas toks nuosirdus pokalbis su vietiniais.

Maistas - be galo nuosabus. Aisku as nevalgau nei mesos, nei zuvies, nei juros gerybiu, tai lieka palyginus nedidelis pasirinkimas. Ir dar - panasu, kad vietnamieciai mazesemis porcijomis valgo, todel as net pavalgius i jauciuosi siek tiek alkana. Na bet kesti galima.
Kas labai faina - tai vaisiai, pagrinde mango ir dragon fruit(lietuviskai turbut drakono vaisius). Hmm, yami- yami. Jokiu saldumynu nemaciau, bet tai tik i gera :)

Siendien vaziuosim autobusu 14 val iki Hanoi ir tada patrauksim i Halong BAy - turetu buti nuostabu ten.

Parasysiu, jei turesiu galimybe.

Facebook - panasu, kad uzdraustas Vietname, nors kai kuriuose viesbuciuose poavyksta prisijungti, itariu ne visai legaliai.

2012 m. sausio 31 d., antradienis

Vietnamas 2012

PO keliu metu pertraukos vel isvykau keliauti - gal keliauti vis delto nera tinkamas zodis isreisksti tai, ka dabar darau - as gi ne keliauju, o tik atostogauju. ATvykau i Vietnama ir is karto remiau kaifuoti - taip zavi Azija, taip zavi gyvenimas cia, kvapas, vyksmas, ir taip toliau ir taip toliau...

Viena diena praleidau Saigone (Hu Chi Minh City). Patiko man sis miestas, nors ir labai didelis,taciau savotiskai malonus. Vaiksciojom puse vakaro, ismokom pereiti gatve kai ja vaziuoja simtai motoroleriu ir aisku nei vienas nestoja. Tiesiog eini gatve, negalima nei greiteti, nei leteti, o juolab sustoti. Motorelistai mato tave ir paprasciausiai apvaziuoja. Bet pradzioj tikrai baugu "listi" i vaziuojanciu motoroleriu maisalyne.

Na tikiuosi ismokau ir ... isvaziavau is Saigono. Nuvykau i tuneliu muzieju - autentiska vieta, kur vietnamieciai kovojo pries amerikiecius. Ispudinga ekshibicija, nbors ir siurpoka. LIgi siol nedaug tezinojau apie Vietnamo kara, dabar panasu jau zinau daugiau. Kai kuriose vietoe - ypac a le spastai amerikieciams buvo taip kraupu, kad man silpnea pasidare. Na bet tik man ir dar vienai japonu moeriskai, kiti grupes nariai susidomeje toliau ziurejo, klausesi.

Na ir galiausiai isvykua i papludimio miesteli - Mui Ne. Kiek kitaip isivaizdavau, manoiau tai bus atokesne vieta, autentiski mazi namukai, o radome tai visokius prabangius viesbucius, guesthausus itr tt - labaikomerciska. Sutikau du suomiu vyrukus, kurie irgi tikejosi kazko kioi, tai visi trys patraukeme kokio nuosalesnio kampo ieskoti. Sunkiai sunkiai, bet radome ir paprastesne vieta ir uz mazesnius pinigus - visi trys apsistojome ir kartu praleidome sekancia diena.
Nuostabiausia Mui Ne buvo aplankyti raudonasias smelio kopas - lopineli dykumos. Praleidome jame keleta valandu, prifotografavome, prisimegavome vaizdais, nuotaika, ramuma. milijonas smelio daleliu mus uzpuste - visai kaip dykumoj. Maudemes maudemes, be smelio kaip pilna galva, taip pilna.
Siandien as jau isvykstu - laukia 20 val kelione autobusu. Ka vyrukai veiks - jie dar ir patys nezino. Laukia pirmasis atsisveikinimas sioje kelioneje - liudna ganetinai (atpratau gi sakyti sudie :( )

2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Kova Tailande

Vaje, kokia paskutine dienele tailande!
Galvojau - paskutine diena pavaikstinesiu, gal ka nors nusipirksiu - juk ne tiek daug laiko beliko man daiktus ant kupros nesti. Dar koki masaza pasidarysiu...
bet deja, red shirt kova su armija viska sujauke...
Visa laika praleidau su protestuotojais... Kartais buvo siek toek baisu, asariniu duju teko gerokai paragauti.
Panasu i tai, kas pas mus buvo per sausio 13-aja. Beginkliai protestuotojai ir ginkluota armija.
Yra jau ir zuvusiu, suzeistu - daug.
Deja, mane isvaro nuo interneto - parasysiu daugiau p[o keliu dienu.
Sekite ivykius per zinias !

2010 m. balandžio 9 d., penktadienis

Paskutines dienos Tailande

Taip taip - tuoj tuoj isskrisiu is Tailando. Reikia ir Europa aplankyti :) Tai cia tokia mano trumpa zinute :). Ispudzius skaitykit veliau...

2010 m. balandžio 3 d., šeštadienis

Ne mano salis

Tailandas Tailandas... Sypsenu salis. Lygtais viskas grazu ir gera, bet ne - tai ne mano salis.
Bandau ieskau klaidzioju - neatrandu. Neatrandu nieko, kad galeciau pasakyti, jog noreciau grizti cia ar pasilikti ilgam laikui. Priesingai - nuobodu man cia.
Na taip. cia viskas labai tvarkinga, zalia zalia, zydi sodai, medziai, narveliuose ciulba pauksteliai, naktimis driezai prakalba - skleidzia toki keista garsa, jog ispradziu nesupranti - gal tai kokio nors pagedusio laikrodzio uzkimusi gegute gieda? Bet kai tos gegutes istisai "kukuoja" - supranti, jog tai turetu buti gamtos garsai. Driezai...
Pabegus nuo miesto, pasitinka ziogu, cikadu bei pauksciu garsai.Kai kurie ju tokie neaiskus, rodos, elektrinis pjuklas (ar kokie jie ten buna?) koki medi pjauna... Bet staiga priesingoj pusej tas pats pasigirsta. Ir dar kitoj vietoj... Kyla itarimas, kas tai? Jei mano anglu-thai kalba neapvyle - skeriai "shienauja"....
Lygtai viskas gerai, bet... nuobodu. Jokiu issukiu, jokio naujo patyrimo.
Ne, ne mano salis. Ne mano maistas - kiekviena karta pavalgius galvoju, jog nuo siol - tik vaisius ir tevalgysiu. Brrr..., duokit kas normalaus maisto!!!
Oras cia, net nezinau - geras ar ne. Karsta. Naktimis negaliu uzmigti - per karsta. Ryte ir vakare buna pakenciama. Bet diena - vos pakeliama. Gerai, kai buni apsistojus kokiam nors mieste - gali nors ir kas valanda listi po dusu. Blogiau, jei laukia puses dienos kelione...

Kazko truksta, truksta. Ziuresiu, gal rytoj jau atrasiu. Jei atrasiu - papasakosiu :)

2010 m. kovo 31 d., trečiadienis

Thailand - Myanmar

Pabuvojusi keleta dienu mazuose Tailando kaimeliuose, galiu drasiai sakyti, jog tos vietoves man paliko zymiai geresni ispudi. Per sias dienas apsilankiau Tailando siaureje - miesteliuose Ta Ton ir Mae Salong. Nuostabios vietos, apsuptos kalnu. Zmones zymiai nuosirdesni. Ir - Ta Ton nera "7/eleven" parduotuves - to begalinio tinklo visame tailande - uz kiekvieno kampo po parduotuvyte. Aisku patogu, nes jos dirba 24 valandas per para, bet kazkaip saunu buvo lankytis vietinese parduotuvelese :)

Siuo metu esu apsistojusi Chiang Rai - jau kelinta diena. Ispudingiausia siame miestelyje yra Night Market (naktinis turgus) - mazdaug 6 valanda susirenka prekeiviai su visokiausiomis prekemis (tiesa sakant per daug ju neziurinejau). O svarbiausia, kad tame night Markete yra dvi aikstes su scenomis. Scenose groja ir/ar soka vietiniai artistai, o aplinkui aikste yra issideste begales maisto prekeiviu (gerai gerai - ne begales, bet vis tiek ju daug). Labai smagu - nusiperki sau maisto ar kokio gerimo ir megaujiesi artistu pasirodymais. As turbut minejau, kad Tailando maistas man niekaip niekaip neitinka. Mesos ir visokiu vabzdziu as ir taip nevalgau, bet net jei maistas yra vegetariskas, jame yra matyt naudoja kazkokie tai prieskoniai, kuriu negaliu pakesti. Tai arba valgau tam, kad valgyciau, arba ieskau kazkokios tai iseities. Ir viena iseiciu buvo - meksikietiskas maistas tame paciame markete. Vat tuo maistu tai as megavausi! Net dabar seiles varva prisiminus :)
Visgi Chiang Rai miestelis gal nera vertas 4 dienu, bet jame teko pasilikti del besibaigiancios Tailando vizos. Noredama pasidaryti nauja viza, vakar isvykau i pasieni su Myanmar (exBirma). Pasinaudojau proga ir "ikisau nosi " i sia sali. Ir koki patyrima as gavau! Salis atrodo zymiai vargingesne nei Tailandas, bet uztai zmones - tokie nuosirdus, tokie mieli, visa laika besisypsantys! Is karto pasijutau kaip namie (Tailande as vis dar jauciuosi visiskai svetima). Vaiksciodama gatvemis netycia uzklydau i kataliku baznycios organizuojama jaunimo stovykla - besiruosiancia velykoms. Daugiau nei simtas vaiku (10-16 metu amziaus) susede dainavo - negaliu sakyti, jog giedojo, mat per daug pakilios nuotaikos tos dainos buvo. Po kiekvienos dainos jie dziaugsmingai sau plodavo. Man paaiskino, kad butent sias giesmes ir dainuos per velykas baznycioje. Isivaizduoju, jei pas mus baznyciuose taip linksmai viskas butu - zymiai noriau zmones jose lankytusi. Po kurio laiko jaunimas issiskirste i komandas ir zaide visokiausius zaidimus. Stebejau juos kalbedama su 2 vienuolem, 1 vienuokliu is tailando, 1 vienuoliu - po keliu menesiu tapsanciu kunigu, bei dar keliomis moteriskemis, turbut dirbanciomis tenais. Viena moteriske turbut kokiu 70 metu, bet tokia gyvybinga, kad net zavu stebeti. Po kurio laiko as ir vienuolis is Tailando nuejom aplankyti poros budistu sventyklu. Kalbejomes ir nepastebimai greitai prabego paskutine mano valanda - reikia kirsti siena, kol nevelu.

Na ir aisku - pasirodo pavelavau. Perejau Myanmaro siena, o Tailando pasienis jau kaip ir uzdaromas buvo. Tai nei sen, nei ten eiti nebegalejau. Tai ka - teko duoti kysi, ir mano dokumentai buvo sutvarkyti nors ir po darbo valandu. Bet - is Mae Sai miestelio jokiu autobusu i Chiang Rai nebebuvo. Tad teko ieskotis viesbucio ir likti nakvoti tenais, nors ir jokiu jokiu daiktu su savim neturejau (na aisku - kamera ir pasas bei pinigai buvo prie manes). Viesbucio paieska irgi nepraejo be kuriozu, bet visgi pavyko surasti realiatyviai pigia nakvyne, bet kazkur uzmiesty, visiskoj laukymej, kur jokio interneto nera ir absoliuciai nera kas veikti. Na, galvojau, anksti uzmigsiu - anksti ztsikelsiu ir anksti ryte grysiu i Chiang Rai (mazdaug pusantros valandos kelio), kad speciau issiregistruoti is kambario. Na ir ka - po tokiu teigiamu emociju Myanmare, niekaip nepavyko uzmigti. Tai aisku ryte pramigau, o i savo viesbuti atvykau jau per velai. Reikia dar uz viena diena moketi. Na tai ka, ramiai sau issistudijuosiu tolesni marsruta ir ryt is pacio ryto patrauksiu pamazele link Bangkoko (per kokia savaite noreciau pasiekti ir gal dar pieciau nuo bangkoko apsilankyti).
Tai tiek mano pastaruju nuotykiu.
O i Myanmara sugrisiu butinai!!!