Na ir sudetinga traukiniu bilietu pirkimo sistema Indijoj!!! O jau galvojau, kad ja perpratau!
Stai jau pora valandu sedziu prie interneto ir vis bandau nusipirkti keleta bilietu. Keliones turetu buti sausio men 10-12 ir 13 dienomis (taip taip, planuoju beveik tris aras praleisti traukiniuose), vadinasi siek tiek maziau nei menesio laiko, o bilietu jau beveik nera... liko tik keletas variantu, kuriu nenoreciau praleisti - visgi vaziuosiu is Indijos pietu i siaure (na ne uo pacio pieciaucio krasto ir ne i pati siauriausia krasta). Na ir po keliu valandu nesekmingoo "pirkimo". man kazkas paaiskino, jog bilietus internetu pirkti galima tik nuo 8val ryto iki 8 val vakaro. Vat tai tau!!! jei tik buciau zinojusi, bent jau buciau galejusi prirasyti daug nuotykiu vietoj nesekmingu-nervinguu bandymu... Ka gi, tai tik Indija... Rodos jau ivairius jos krastutinumus, bet vis tiek kartais mane sugeba nustebinti...
Teks atbegti rytoj ryte. O jau tiek susiplanavau ryt nuveikti - ech Neringa Neringa, pati zinai, jog daug planuotis Indijoj negalima!!! Hmm...
As dar vis gyvenu Hampi. Nors jau daugiau nei savaite, kaip esu cia , taciau visko aplankyti dar nespejau. Mat ir vel pasigavau pasigavau kokia tais skrandzio infekcija - 4 dienas priverstinio poilsio nenutolstant nuo namu, priverstines dietos, stai siandien jau sugebejau atsikelti 5 val. ryto ir nukeliauti 7 km saules pasitikti :) Is tikro tai nespejom uzlipti i kalna, bet as ir mano kompanione perdem ir nebegome, megavomes rytmecio pasivaiksciojimu :)
Nepaminejau, kad persikrausciau is eilinio viesbutuko i ziauriai jaukia vieta su mielais mielais zmogeliais. Kiekvienas ju kiek keistoki - sveicaras gyvenantis Indijoj 7 metus, vokiete 3 metus, brazile hipiska mergina, sia nakti trobeleje sukelusi gaisra, lenkas su mergina itale, keliaujantys dviraciais - pradejo Londone, baigs - dar nezino kur... Kiekviena vakara musu kiemelyje grojama gitaromiss, sedim, snekuciuojames, gerai leidziam laika. Tokioj vietoj net ir sirgti nera jau taip baisiai baisu.
Kiekvienas musu gyvenam bambukinej trobelej su siaudiniu stogu. Sienos aisku padengtos karves meslu -kaip ir daugelyje daugelyje vietu. Aisku, kvapo jokio - tai tiesiog statybine medziaga, nezinodamas gal net ir neitartum. Beje, jie karves mesla naudoja bet kur, kur tik netingi...
O Hampi taip arti gamtos - kazkur tolimiausiam ezerelyje gyvena nedidukai metro ilgio krokodiliukai, trolelese galima aptikti nuodingu gyvaciu - bet dabar dar ne gyvaciu sezonas, tad bijotoi neverta. Tik del visa ko verta laikyti duris uzdarytas :) ir naktimis po ryziu laukus vaikscioti NEREKOMENDUOTINA! Ai, dar pasirodo yra skorpionu, bet jie nelabai nuodingi, tik siek tiek karstine pakamuos gal , gal maziau... Vakarais sedint prie apsviesto stalo galima sulaukti atskrendanciu vabzdiu-maldininku (grazu). Vat nepatinka man tiktais tarakonai trobeleje vakarais... Gal be reikalo tas 2 varles siandien is trobeles isvariau...
Vat cia pradejau mokytis jogos , kol nesusirgau. Dar turejau pirma gitaros pamokele - vos ne priverstine. Ryt tikriausiai busiu masazo studentes (merginos, su kuria susidraugavau) "modelis" praktiniuose uzsiemimuose. Jei tik vel tie traukiniu biietai nepakis kojos.
Na ziauriai man patinka Hampi... Deja uz keletos dienu planuoju isvykti. Bet dar matysiu...
Jo, Kaledosa arteja, taciau kazkaip sunkiai tikisi... Taip silta, jokios komercijos, jokios reklamos, nieko... Tik vienas kitas paklausia, ka veiksiu per Kaledas. Na bet tikiu, kad pas Jus tai jau visiskai kitokios nuotaikos, ane?
2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis
2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis
Maharashtra-Andra Pradesh-Karnataka prabegomis
Kazkaip retokai teprisedu prie interneto - paziurejau senesnius pranesimus - rasiau skirtingose valstijose - Gujarate, sekantis pranesimas - Madhya Pradesh, neparasiau nieko is Maharashtros, Andhra Pradesh o dabartine valstija - Karnatakahttp://www.blogger.com/post-create.g?blogID=7064488456288647359... Jo, keliauju dideliais tempais...
Truputeli placiau:
Maharashtroje aplankiau du taskus - abu jie irasyti i pasaulio palikimo sarasa (kazkaip panasiai turetu vadintis) - Ajanta ir Ellora caves (nezinau, kaip reiktu isversti) - oluose isskaptuotos sventyklos. Is pradziu pabuvojau Ajantoje - ziauriai ispudinga, tik tu sventyklu tiek daug, kad po kokiu poros valandu visos jos pasidaro vienodos :). Na ir siaip Ajantoje visos sventyklos ir buvo budistu, tad daugiau maziau visos panasios.
Sekanti vieta - Ellora caves. Noredama ramiai "atsvesti" savo gimtadieni, nusprendziau pabegti nuo miesto - isikuriau Ellora kaimelyje (gal kokie 5 namai ir 2 viesbutukai). Savo gimtaddieni praleidau bevaiksciodama po "urvus" - letai ramiai su piknikeliu :) Na ir is tikro, buvo ispudinga diena - nors Ellora ir Ajanta kiek panasu, taciau Ellorrra zymiai zymiai ispudingiau! Jau vien ka reiskia vienas didziausiu monolitiniu statiniu pasaulyje (ka as zinau, kaip statybininkai tai pavadintu - isgrauziniu ? )Prifotografuoti prifotografavau, bet truputuka tingiu perkelineti nuotraukas - jos gi dar neatrinktos (kartais gailiousi, kad neturiu kompiuterio, nes negaliu nuotrauku sutvarkyti). Tad idedu tik linka is interneto:
http://images.google.co.in/images?q=ellora+caves&oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF-8&ei=Fq4jS7ncII-gkQXrkY2oAw&sa=X&oi=image_result_group&ct=title&resnum=5&ved=0CCoQsAQwBA
http://en.wikipedia.org/wiki/Ellora_Caves
Na pasivaikstinejus po Ellora, vakare su tuo metiniu kompanionu australu prasmatniai pavakarieniavome ir savo viesbucio sodelyje isgereme butelaiti vynelio (vyneliu pasirupinau is anksto - kaip zinia, alkoholio Indijoj ne bet kur gausi, o ka jau kalbeti apie vyna!!!)
Tai va, nors ir paveluotai, bet vis tiek aciu visiems uz sveikinimus!!!
Na o dabar (praleidziant viena kita didmiesti, i kuri teko nuvykti tik del susisiekimo traukiniais) esu Karnatakops valstijoj, Hampi, t.y H-A-M-P-I !!! 15 amziaus sventyklu (griuvesiu deja) miestelyje. Na sventyklos sventyklomis, labai ispudinga, faina, bet gal jos vienos tokio sarmo ir nesudarytu. Miestelyje apsuptame kalnu, kurie neatrodo, jog butu naturaliai susiformave - didziules didziules uolos lyg specialiai sukrautos viena ant kitos. Panasiai akmenukus delioja zmones tam tikrose sventose vietose - dar neissiaiskinau, kukiu tikslu - gal kaip prasymas, kad noras issipildytu, ar panasiai. Issakiau savo pastebejimus ir sulaukiau pasakojimo-legendos, is kur atsirado Hampi.
Ogi pasirodo Hanuman - Bezdzioniu dievas turejo is kalnu atnesti kazkoki tais augaliuka. Nukeliavo iki tu kalnu, bet pamirso, kuri augala turi atnesti. Tai kad antra karta nesivargintu, bezdziondievis suskalde kalna ir ji visa parsinese. Deja, jam buvo liepta ta kalna pargabenti atgal. Aptingo bezdzioniu dievas, tad pusiaukelej rades plyne, tas uolas visaip ir ismete, sustate- taip atsirado dabartis Hampi krastovaizdis. Grazu, ar ne?
Kol kas baigiu, nors parasyti turiu dar daug ka. Bet per daug - negerai, pabos skaityti, ar ne? Kadangi Hampi planuoju uzsilikti dar kokia 4-5 dienas, internetas cia puikus, nors ir brangus, tai manau siom dienom kitais savo ispudziais pasidalinti.
Kol kas iki.
Truputeli placiau:
Maharashtroje aplankiau du taskus - abu jie irasyti i pasaulio palikimo sarasa (kazkaip panasiai turetu vadintis) - Ajanta ir Ellora caves (nezinau, kaip reiktu isversti) - oluose isskaptuotos sventyklos. Is pradziu pabuvojau Ajantoje - ziauriai ispudinga, tik tu sventyklu tiek daug, kad po kokiu poros valandu visos jos pasidaro vienodos :). Na ir siaip Ajantoje visos sventyklos ir buvo budistu, tad daugiau maziau visos panasios.
Sekanti vieta - Ellora caves. Noredama ramiai "atsvesti" savo gimtadieni, nusprendziau pabegti nuo miesto - isikuriau Ellora kaimelyje (gal kokie 5 namai ir 2 viesbutukai). Savo gimtaddieni praleidau bevaiksciodama po "urvus" - letai ramiai su piknikeliu :) Na ir is tikro, buvo ispudinga diena - nors Ellora ir Ajanta kiek panasu, taciau Ellorrra zymiai zymiai ispudingiau! Jau vien ka reiskia vienas didziausiu monolitiniu statiniu pasaulyje (ka as zinau, kaip statybininkai tai pavadintu - isgrauziniu ? )Prifotografuoti prifotografavau, bet truputuka tingiu perkelineti nuotraukas - jos gi dar neatrinktos (kartais gailiousi, kad neturiu kompiuterio, nes negaliu nuotrauku sutvarkyti). Tad idedu tik linka is interneto:
http://images.google.co.in/images?q=ellora+caves&oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF-8&ei=Fq4jS7ncII-gkQXrkY2oAw&sa=X&oi=image_result_group&ct=title&resnum=5&ved=0CCoQsAQwBA
http://en.wikipedia.org/wiki/Ellora_Caves
Na pasivaikstinejus po Ellora, vakare su tuo metiniu kompanionu australu prasmatniai pavakarieniavome ir savo viesbucio sodelyje isgereme butelaiti vynelio (vyneliu pasirupinau is anksto - kaip zinia, alkoholio Indijoj ne bet kur gausi, o ka jau kalbeti apie vyna!!!)
Tai va, nors ir paveluotai, bet vis tiek aciu visiems uz sveikinimus!!!
Na o dabar (praleidziant viena kita didmiesti, i kuri teko nuvykti tik del susisiekimo traukiniais) esu Karnatakops valstijoj, Hampi, t.y H-A-M-P-I !!! 15 amziaus sventyklu (griuvesiu deja) miestelyje. Na sventyklos sventyklomis, labai ispudinga, faina, bet gal jos vienos tokio sarmo ir nesudarytu. Miestelyje apsuptame kalnu, kurie neatrodo, jog butu naturaliai susiformave - didziules didziules uolos lyg specialiai sukrautos viena ant kitos. Panasiai akmenukus delioja zmones tam tikrose sventose vietose - dar neissiaiskinau, kukiu tikslu - gal kaip prasymas, kad noras issipildytu, ar panasiai. Issakiau savo pastebejimus ir sulaukiau pasakojimo-legendos, is kur atsirado Hampi.
Ogi pasirodo Hanuman - Bezdzioniu dievas turejo is kalnu atnesti kazkoki tais augaliuka. Nukeliavo iki tu kalnu, bet pamirso, kuri augala turi atnesti. Tai kad antra karta nesivargintu, bezdziondievis suskalde kalna ir ji visa parsinese. Deja, jam buvo liepta ta kalna pargabenti atgal. Aptingo bezdzioniu dievas, tad pusiaukelej rades plyne, tas uolas visaip ir ismete, sustate- taip atsirado dabartis Hampi krastovaizdis. Grazu, ar ne?
Kol kas baigiu, nors parasyti turiu dar daug ka. Bet per daug - negerai, pabos skaityti, ar ne? Kadangi Hampi planuoju uzsilikti dar kokia 4-5 dienas, internetas cia puikus, nors ir brangus, tai manau siom dienom kitais savo ispudziais pasidalinti.
Kol kas iki.
2009 m. gruodžio 1 d., antradienis
Maheshwar, Madhya Pradesh
Kuris laikas neturejau priejimo prie interneto. Bet stai as ir vel cia :)
Kas gero per ta laika ivyko?
Pabegau is Ahmedabad - siaubingai uztersto miesto, atvykau i Madhya Pradesh valstija. Si karta lankausi tik pietineje valstijoj dalyje, mat siaurine dali planuoju aplankyti sausio- vasario menesi kartu su savo seserim.
Aplankiau Sanchi - miesteli su budistu relikvijomis.
Ujjain - viena is Kumbh melos miestu, Jyotir Linga vietu ir (jei neklystu) - viena is 7 sventuju miestu.
Atvykus i Ujjain labai sunkiai sekesi rasti viesbuti - sutemo, o viesbuciai vis pilni ir pilni... Kai pagaliau radau viename ju kambary, iskarto pasilikau be jokiu dideliu derybu. TAip kad gavau - milziniskus tarakonus kambary (ok ok, isliuoge tik vienas, bet man ir jo pakako) ir slapta skyle sienoje, per kuria, pasirodo, buvau stebima. Vat taip...
Pabegau is ten i Omkarweshwar - mazyti miesteli upiu santakoje su Om pavidalo sala (is virsaus nemaciau, bet taip raso). Apeiti ta sala uztrukau 2.5 val (einant viena) ir 6 val - su kompanija :). Atstumas sakyciau gincytinas - 8 arba 11 km (tikek kuriuo tik norii saltiniu). Na ir siaip miestelis turi daug mielu sventyklu, ramus, vietiniai nepriekabiauja. Malonu ten buvo. Tik vat kad ten baisiai daug uodu ir milijonas milijardu musiu!!! Manau butent per tas muses tiek daug skrandzio problemu zmonems buvo - man beviesint, bent 4 zmones uzsikrete (tame tarpe ir as). Bet nieko - visi pasveiko :)
O svarbiausia, kas ivyko - as pradejau skaityti hindi!!! Pirmasis uzrasas, kuri perskaiciau - "Omkareshwar ghat" (ai bus geresnis internetas, idesiu uzraso nuotrauka). Aisku, skaitau dar tik kaip pirmokelis (zymiai blogiau, nes dar nebaigiau mokytis tu 100-to populiariausiu priebalsiu konbinaciju), bet vis tiek kiek daug pasitenkinimo!!!
Kol kas tiek.
Ryt tikiuosi atsidurti Maharashtroje :)
Kas gero per ta laika ivyko?
Pabegau is Ahmedabad - siaubingai uztersto miesto, atvykau i Madhya Pradesh valstija. Si karta lankausi tik pietineje valstijoj dalyje, mat siaurine dali planuoju aplankyti sausio- vasario menesi kartu su savo seserim.
Aplankiau Sanchi - miesteli su budistu relikvijomis.
Ujjain - viena is Kumbh melos miestu, Jyotir Linga vietu ir (jei neklystu) - viena is 7 sventuju miestu.
Atvykus i Ujjain labai sunkiai sekesi rasti viesbuti - sutemo, o viesbuciai vis pilni ir pilni... Kai pagaliau radau viename ju kambary, iskarto pasilikau be jokiu dideliu derybu. TAip kad gavau - milziniskus tarakonus kambary (ok ok, isliuoge tik vienas, bet man ir jo pakako) ir slapta skyle sienoje, per kuria, pasirodo, buvau stebima. Vat taip...
Pabegau is ten i Omkarweshwar - mazyti miesteli upiu santakoje su Om pavidalo sala (is virsaus nemaciau, bet taip raso). Apeiti ta sala uztrukau 2.5 val (einant viena) ir 6 val - su kompanija :). Atstumas sakyciau gincytinas - 8 arba 11 km (tikek kuriuo tik norii saltiniu). Na ir siaip miestelis turi daug mielu sventyklu, ramus, vietiniai nepriekabiauja. Malonu ten buvo. Tik vat kad ten baisiai daug uodu ir milijonas milijardu musiu!!! Manau butent per tas muses tiek daug skrandzio problemu zmonems buvo - man beviesint, bent 4 zmones uzsikrete (tame tarpe ir as). Bet nieko - visi pasveiko :)
O svarbiausia, kas ivyko - as pradejau skaityti hindi!!! Pirmasis uzrasas, kuri perskaiciau - "Omkareshwar ghat" (ai bus geresnis internetas, idesiu uzraso nuotrauka). Aisku, skaitau dar tik kaip pirmokelis (zymiai blogiau, nes dar nebaigiau mokytis tu 100-to populiariausiu priebalsiu konbinaciju), bet vis tiek kiek daug pasitenkinimo!!!
Kol kas tiek.
Ryt tikiuosi atsidurti Maharashtroje :)
2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis
Paskutine diena Gujarat'e
Ryt bus paskutine diena Gujarat valstijoje. Siuo metu esu valstijos sostineje Ahmedabe, pagrindinis tikslas atvykti si miesta - geresnis susisiekimas su sekancia valstija - vat cia pagaliau gavau traukinio bilieta! Na, tas bilietas dar ne visai tikras - pora valandu pries kelione turiu patvirtinti, o tada gausiu tikslia vieta traukiny.
Kadangi Ahmedabade nera absoliuciai ka veikti (tai tiesiog 6 mln gyventoju turintis miestas be jokio sarmo), tai jei nepatingesiu atsikelti anksti ryte - planuoju nuvaziuoti i salimais esanti miesta. Na o vakare sesti i traukini ir "puskuoti" 13 valandu.
Jau keliauju po Indija daugiau nei menesi laiko - labai greitai laikas prabego. Kokius pastebejimus galeciau parasyti?
Visu pirma, prie Indijos keistenybiu jau taip pripratau, kad beveik niekas nestebina.. Tik daznokai pagalvoju - vat kli Gintarele atvyks, ja turetu stebinti ir sitas, ir anas, ir dar tas kitas...
Didziulis skirtumas yra tarp keliavimo yra esant 1 merginai, 2 merginoms, mergina+2vaikinai, mergina+vaikinas. Be abejo, sunkiausia keliauti vienai. Bet vat siomis dienomis irgi keista patyrima turejau, mat keliavau su Jens. Aplinkiniai supranta kaip default'a, kad as esu jo zmona. Vyrai bendrauja tik su Jens, as esu istisai ignoruojama. Pvz, restorane (gal labiau reiktu pavadinti valgykloje) valgom "thali" - ryziai, duona, trys skirtingi padazai. Valgai tiek kiek nori - vis ateina papildyti to, ka jau suvalgei. Na ir ka - ateje klausia tik Jens'o ar jam dar reikia, Jens sako "Ne, aciu". tuo tarpu as saukiu,kad man reikia - nereaguoja, kol Jens nepasako, kad man idetu (isvada - Jens turi atsakyti uz mus abu) Arba pvz, priseda salia kas nors, kalba su Jens, o mane ignoruoja taip, tarsi net manes nebutu. Aisku, as nesu ypatingai nusiteikusi bendrauti, bet kai yra toks akivaizdus ignoravimas - atrodo izeidzianciai...
Pasiskundziau Jensui. Jis visiskai pritare, taciau primine pavyzdi, kai jis nemaloniai jautesi: sedejom papludimy, prie musu priejo kokios 10 moteru ir merginu ir kalbino TIK mane, Jens dar bande prisijungti prie pokalbio - jokios reakcijos, tarsi jo net nebutu...
Na cia tik keli pavyzdziai. Keliaujant vienai dazniausias klausimas buna: o tu ka - viena keliauji??? Ko tik tais as neprimelavau - ai, keliauju su drauge ar savo vyru, ai, dabar jis/ji apsirgo, ai, dar kokios nors istorijos... Bet... negaliu jokiu istoriju kurti, jei tik apsistoju kur nors ilgiau nei kelioms dienoms (ypac jei miestelis mazesnis) - tai po keliu dienu suvokiu, kad visi viska apie mane zino, nors tu zmoniu as nei pazistu, nei ka... Na, zodiu - tai Indija. Ir niekas cia neturetu stebinti :)
Na ir pagaliau maistas - nors ir labai megau indiska maista, taciau dabar turiupripazinti, kad indisku maistu jau persisotinau ir labiau kabinetis prie jo pradejau. Atrodo, kad indai valgo vien cukru ir alieju. Viskas labai saldu (kava, arbata, saldumynai ir pan) ir viskas labai riebu - ju tradicine duona kepta aliejuje, jei ne aliejuje, tai tesloje daug daug riebalu (Siaures Indijoje, ar bent jau Gujarate sunkiai gausi Naan), patiekalai - visokie kariai ir masalos paruosti su neisivaizduojamu kiekiu aliejaus ar Ghee (sviesto atmaina) - kartais norisi netgi nupilti tuos riebalus nuo tirsto padazo.
Svieziu darzoviu trukumas neisivaizduojamas - svieziu salotu valgiau tik vienoj vietoj, o patiekaluose esancios darzoves taip istroskintos, kad daznai sunkiai beatskiri, kokia tai konkreciai darzove buvo.
Vaisiai - na aisku bananu daug valgau, taciau ka cia daugiau valgyti - obuoliai brangus ir neskanus, kriauses irgi ne kas, apelsinai tokie sausi, ananasai tik tik atsiranda prekyboje. Aisku, yra papajos - bet man vienai sunku ja visa suvalgyti, Atradau vaisius, kuriu net lietuviskai nezinau, kaip pavadinti, jie skanus,
bet labiau atstoja kokius bananus savo saldumu ir sotumu, bet nesijaucia, kad gavau kokia vitaminu doze...
Zodziu, nebezinau ka ir kaip valgyti, svoris nuo saldaus ir riebaus maisto tik auga... Zodziu, pravalas. Reikes kazka kazkaip galvoti ir suktis.
BET vat yra vienas labai labai mane dziuginantis dalykas - pagaliau ruosiuosi rimtai mokytis Hindi kalbos. Jau nuo pat pradziu kazkokias frazes mokiausi - nerealiai padeda keliaujant - zmones is karto pagarbiau su manimi bendrauja. Arba sugebu tureti koki menkuti pokalbeli su visiskai angliskai nekalbanciais zmonemis. Na zodziu sugalvojau ismokti skaityti ju rasta - pries geras kelias savaites internete bandziau surasti "pamokeles" ir... visiskai pasimeciau ju rasmenyse ir visoje rasybos-tarimo sistemoje. Ka darysi, galvojau, teks mokytis tik is klausos...
Bet bet bet - mano sutiktasis bendrakeleivis Jens Indijoje atsidure vien todel, kad studijuoja Sankskrita. Vat jis gali skaityti tiek sankskrita, tiek hindi - abiejais atvejais yra naudojami devanagari rasmenys. Tai vat bekalbant su juo apie visus skaitymus-rasymus-kalbos mokymusis, Jens man padavanojo Hindi kalbos pradziamoksli, parasyta angliakalbiams. Ir is karto pradejau mokytis. Bet Jens neleidzia daug rasmenu is karto mokytis, nes tikrai susimaisysiu. O tu devanagari raidziu-simboliu (kaip gi kitaip bepavadinsi) yra 50 plius dar keliasdesimt ivairiu raidziu junginiu, kas visiskai keicia prasme. Aisku, kad nors kiek pramokciau kalba reiks daug darbo ideti - bet ka gi man veikti savo kambary viesbutyje kiekviena vakara? Bent jau prasmingaui laika praleisiu. Na, labai dziaugiuosi :)
Gerai, jau velus vakaras, tuo labiau paskutinis vakaras su Jens, begsiu tad tuos 20 metru iki viesbucio :)
O va cia ir yra Jens
ir musu scooteris :)
P.S. reikia kliktelti ant nuotraukos, tada parodo ja visu dydziu
Kadangi Ahmedabade nera absoliuciai ka veikti (tai tiesiog 6 mln gyventoju turintis miestas be jokio sarmo), tai jei nepatingesiu atsikelti anksti ryte - planuoju nuvaziuoti i salimais esanti miesta. Na o vakare sesti i traukini ir "puskuoti" 13 valandu.
Jau keliauju po Indija daugiau nei menesi laiko - labai greitai laikas prabego. Kokius pastebejimus galeciau parasyti?
Visu pirma, prie Indijos keistenybiu jau taip pripratau, kad beveik niekas nestebina.. Tik daznokai pagalvoju - vat kli Gintarele atvyks, ja turetu stebinti ir sitas, ir anas, ir dar tas kitas...
Didziulis skirtumas yra tarp keliavimo yra esant 1 merginai, 2 merginoms, mergina+2vaikinai, mergina+vaikinas. Be abejo, sunkiausia keliauti vienai. Bet vat siomis dienomis irgi keista patyrima turejau, mat keliavau su Jens. Aplinkiniai supranta kaip default'a, kad as esu jo zmona. Vyrai bendrauja tik su Jens, as esu istisai ignoruojama. Pvz, restorane (gal labiau reiktu pavadinti valgykloje) valgom "thali" - ryziai, duona, trys skirtingi padazai. Valgai tiek kiek nori - vis ateina papildyti to, ka jau suvalgei. Na ir ka - ateje klausia tik Jens'o ar jam dar reikia, Jens sako "Ne, aciu". tuo tarpu as saukiu,kad man reikia - nereaguoja, kol Jens nepasako, kad man idetu (isvada - Jens turi atsakyti uz mus abu) Arba pvz, priseda salia kas nors, kalba su Jens, o mane ignoruoja taip, tarsi net manes nebutu. Aisku, as nesu ypatingai nusiteikusi bendrauti, bet kai yra toks akivaizdus ignoravimas - atrodo izeidzianciai...
Pasiskundziau Jensui. Jis visiskai pritare, taciau primine pavyzdi, kai jis nemaloniai jautesi: sedejom papludimy, prie musu priejo kokios 10 moteru ir merginu ir kalbino TIK mane, Jens dar bande prisijungti prie pokalbio - jokios reakcijos, tarsi jo net nebutu...
Na cia tik keli pavyzdziai. Keliaujant vienai dazniausias klausimas buna: o tu ka - viena keliauji??? Ko tik tais as neprimelavau - ai, keliauju su drauge ar savo vyru, ai, dabar jis/ji apsirgo, ai, dar kokios nors istorijos... Bet... negaliu jokiu istoriju kurti, jei tik apsistoju kur nors ilgiau nei kelioms dienoms (ypac jei miestelis mazesnis) - tai po keliu dienu suvokiu, kad visi viska apie mane zino, nors tu zmoniu as nei pazistu, nei ka... Na, zodiu - tai Indija. Ir niekas cia neturetu stebinti :)
Na ir pagaliau maistas - nors ir labai megau indiska maista, taciau dabar turiupripazinti, kad indisku maistu jau persisotinau ir labiau kabinetis prie jo pradejau. Atrodo, kad indai valgo vien cukru ir alieju. Viskas labai saldu (kava, arbata, saldumynai ir pan) ir viskas labai riebu - ju tradicine duona kepta aliejuje, jei ne aliejuje, tai tesloje daug daug riebalu (Siaures Indijoje, ar bent jau Gujarate sunkiai gausi Naan), patiekalai - visokie kariai ir masalos paruosti su neisivaizduojamu kiekiu aliejaus ar Ghee (sviesto atmaina) - kartais norisi netgi nupilti tuos riebalus nuo tirsto padazo.
Svieziu darzoviu trukumas neisivaizduojamas - svieziu salotu valgiau tik vienoj vietoj, o patiekaluose esancios darzoves taip istroskintos, kad daznai sunkiai beatskiri, kokia tai konkreciai darzove buvo.
Vaisiai - na aisku bananu daug valgau, taciau ka cia daugiau valgyti - obuoliai brangus ir neskanus, kriauses irgi ne kas, apelsinai tokie sausi, ananasai tik tik atsiranda prekyboje. Aisku, yra papajos - bet man vienai sunku ja visa suvalgyti, Atradau vaisius, kuriu net lietuviskai nezinau, kaip pavadinti, jie skanus,
bet labiau atstoja kokius bananus savo saldumu ir sotumu, bet nesijaucia, kad gavau kokia vitaminu doze...
Zodziu, nebezinau ka ir kaip valgyti, svoris nuo saldaus ir riebaus maisto tik auga... Zodziu, pravalas. Reikes kazka kazkaip galvoti ir suktis.
BET vat yra vienas labai labai mane dziuginantis dalykas - pagaliau ruosiuosi rimtai mokytis Hindi kalbos. Jau nuo pat pradziu kazkokias frazes mokiausi - nerealiai padeda keliaujant - zmones is karto pagarbiau su manimi bendrauja. Arba sugebu tureti koki menkuti pokalbeli su visiskai angliskai nekalbanciais zmonemis. Na zodziu sugalvojau ismokti skaityti ju rasta - pries geras kelias savaites internete bandziau surasti "pamokeles" ir... visiskai pasimeciau ju rasmenyse ir visoje rasybos-tarimo sistemoje. Ka darysi, galvojau, teks mokytis tik is klausos...
Bet bet bet - mano sutiktasis bendrakeleivis Jens Indijoje atsidure vien todel, kad studijuoja Sankskrita. Vat jis gali skaityti tiek sankskrita, tiek hindi - abiejais atvejais yra naudojami devanagari rasmenys. Tai vat bekalbant su juo apie visus skaitymus-rasymus-kalbos mokymusis, Jens man padavanojo Hindi kalbos pradziamoksli, parasyta angliakalbiams. Ir is karto pradejau mokytis. Bet Jens neleidzia daug rasmenu is karto mokytis, nes tikrai susimaisysiu. O tu devanagari raidziu-simboliu (kaip gi kitaip bepavadinsi) yra 50 plius dar keliasdesimt ivairiu raidziu junginiu, kas visiskai keicia prasme. Aisku, kad nors kiek pramokciau kalba reiks daug darbo ideti - bet ka gi man veikti savo kambary viesbutyje kiekviena vakara? Bent jau prasmingaui laika praleisiu. Na, labai dziaugiuosi :)
Gerai, jau velus vakaras, tuo labiau paskutinis vakaras su Jens, begsiu tad tuos 20 metru iki viesbucio :)
O va cia ir yra Jens
ir musu scooteris :)
P.S. reikia kliktelti ant nuotraukos, tada parodo ja visu dydziu
2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis
Diu
Jau kokia ketvirta diena esu Diu, nors maniau apsianti tik poira dienu. Dabartinis planas isvykti is cia - poryt. Arba uzporyt. Mielai dar cia pasilikciau, juolab kad esu su miela kompanija: diena praleidziu su kaimynu norvegu, vakarais susitinkam su visais viesbucio gyventojais - na, musu gal is viso 6 tera :)
Diu yra tikras atokvepis keliautojams - ramus nedidukas miestelis netankiai apgyvendintoje salje ant Arabijos juros kranto. Pats Diu miestas labai nedidukas - kokios 10 min ir pereine pestute, taciau pati sala yra 10km x 3km plocio. Taigi jau sioks toks atstumas. Saloje yra pagrindiniai trys papludimiai, bet visu geriausias - zinoma tas kurios troliausiai - jura ten siek tiekl banguoja, tad indai nedrista toje vietoje maudytis (siaip indai absoliuciai nemoka plaukti - gal tik koks 0.00001 procentas - skaiciu pati is galvos istraukiau). Uztat tas papludimys labai fainas mums - ibndu kaip ir nera, trik retkarciais koks nors vietinis praeina. Didelis privalumas, nes man kaip ir noretusi su bikiniu maudytis, o ne su visais rubais (kaip indes motyerys darytu).
Tai ka - mudu su norvegu Jens issinuomavome motoroleri, nors nei vienas musu kaip ir nemokam jo vairuoti. Na, bet jau antra diena kaip vairuojam - ir nieko, sveiki gyvi, igudziai tik gereja :) Tiesa sakant, as kol kas mazai tevairuoju - tik tada, kai turiu viena kur nors nuvykti. Bet siaip stengiuosi vairuoti tik uz miestelio, nes kol kas nesijauciu drasiai vairuodsama siauromis gatvelemis tarp zmoniu,sunu, karviu, motociklu, masinu ir dar kokiu nors kliuciu. Taigi nieko nelieka - vairuoja Jens. Vis geriau ir geriau :)
Gera cia - poilsis, ramybe, saule, jura. Reikia atsipusti, susikaupti tolimesniam kontinentiniam keliavimui, kuris siuo metu atrodo toks dulkinas, triuksmingas, kepinantis...
P.S. pranesima papildau po keletos dienu. Nors ir labai gera ilsetis Diu, bet jau atsigavau ir esu pasiruosusi iskeliauti - rodos nestygstu vietoje, dar tiek daug noriu pamatyti. Ryt mes (Jens ir as) iskeliaujam i Palitana - viena diena keliones autobusu (kokios 6-7-8 val), sekanti diena - piligriminis zygis i kalna su 3200 pakopomis, dar sekancia diena - patrauksim savo keliais...
Diu yra tikras atokvepis keliautojams - ramus nedidukas miestelis netankiai apgyvendintoje salje ant Arabijos juros kranto. Pats Diu miestas labai nedidukas - kokios 10 min ir pereine pestute, taciau pati sala yra 10km x 3km plocio. Taigi jau sioks toks atstumas. Saloje yra pagrindiniai trys papludimiai, bet visu geriausias - zinoma tas kurios troliausiai - jura ten siek tiekl banguoja, tad indai nedrista toje vietoje maudytis (siaip indai absoliuciai nemoka plaukti - gal tik koks 0.00001 procentas - skaiciu pati is galvos istraukiau). Uztat tas papludimys labai fainas mums - ibndu kaip ir nera, trik retkarciais koks nors vietinis praeina. Didelis privalumas, nes man kaip ir noretusi su bikiniu maudytis, o ne su visais rubais (kaip indes motyerys darytu).
Tai ka - mudu su norvegu Jens issinuomavome motoroleri, nors nei vienas musu kaip ir nemokam jo vairuoti. Na, bet jau antra diena kaip vairuojam - ir nieko, sveiki gyvi, igudziai tik gereja :) Tiesa sakant, as kol kas mazai tevairuoju - tik tada, kai turiu viena kur nors nuvykti. Bet siaip stengiuosi vairuoti tik uz miestelio, nes kol kas nesijauciu drasiai vairuodsama siauromis gatvelemis tarp zmoniu,sunu, karviu, motociklu, masinu ir dar kokiu nors kliuciu. Taigi nieko nelieka - vairuoja Jens. Vis geriau ir geriau :)
Gera cia - poilsis, ramybe, saule, jura. Reikia atsipusti, susikaupti tolimesniam kontinentiniam keliavimui, kuris siuo metu atrodo toks dulkinas, triuksmingas, kepinantis...
P.S. pranesima papildau po keletos dienu. Nors ir labai gera ilsetis Diu, bet jau atsigavau ir esu pasiruosusi iskeliauti - rodos nestygstu vietoje, dar tiek daug noriu pamatyti. Ryt mes (Jens ir as) iskeliaujam i Palitana - viena diena keliones autobusu (kokios 6-7-8 val), sekanti diena - piligriminis zygis i kalna su 3200 pakopomis, dar sekancia diena - patrauksim savo keliais...
2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis
10 tukst laipteliu
Pries keleta dienu atlikau piligrimini zygi tikraja to zodzio prasme. Salia miestelio Junagadh yra Girnar kalnas, kuriame isikuriusios Jain ir Hindi religiju sventyklos. Knygoje rasome, kad jas pasiektum, reikia kopti daugiau nei 3000 laipteliu iki Jain (nezinau, kaip lietuviskai tai turi buti) sventyklu komplekso, o tada dar lieka 7000 laipteliu ( i virsu, i apacia, vel i virsu, ir vel i apacia, kol pasieki kita kalno virsune su mazute Hindi sventyklele - is viso 10 tukst laipteliu. Bet as itariu, kad tie 10tukst laiptu yra pirmyn-atgal, nes sunkiausia dalis buvo uzkopti pirmuosius 3 tukst. pakopu.
Gerai pailsejusi ir pasimegavusi Jain sventyklu groziu, taika ir ramybe, tesiau kopima i kitas virsunes. Kadangi Hindi sventyklele nera tokia svarbi piligrimams, tai palyginus nedaug indu kope kartu - praktiskai susidraugavau su visais piligrimais:
-du Hindi Sadhus (isversciau - vienuoliai), vienas ju 26 metu, kitas - 72 metu amziaus - jaunesnysis daugiau maziau kalba angliskai;
-grupele - suauges vyras, dvi suaugusios moterys ir kokie 8 vaikai 7-15 metu amziaus, nei vienas nemokejo angliskai, bet buvo labai labai draugiski;
-dvi mazdaug 35-40 metu sesetys su paaugliu sunumi - puikiai pavyko su jomis susikalbeti, viena seseru puikiai kalba angliskai.
-Buvo dar kokios 3 grupeles piligrimu, bet su jais neteko bendrauti
Kopimas i Hindi sventykla buvo savotiskai ekstremalus - reikia uzkilti i kalno virsune, tada nusileisti zemyn ir kilti i kito kalno virsune. Kadangi buvom pakankmai aukstai, vejo gusiai buvo labai stiprus, kartais buvo baisu, jog gali tiesiog nupusti nuo laiptu. Pakankamai salta buvo virsuje - gerai, kad turejau skara, galejau kazkiek apsigobti. Be to pradejo lynoti - laiptai tapo labai slidus, vejo gusiai stiprus, o laiptai ne visadau turejo kazka panasius i tureklus ar vieneles, uz ko galima buti prisilaikyti. Tai vat, visi piligrimai laikydavosi daugiau maziau kartu, kad butu sokia tokia parama. Labai labai draugiska, silta atmosfera :)
Uzkopus i pati virsu ir pabuvojus sventykleleje (na nelabai ispudinga ji buvo...), duodami pietus piligrimams lekstese-lapuose, puodeliuose irgi suklijuotuose is lapu. Valgoma aisku rankomis :)
Papietavus leidausi i apacia. Kojos buvo labai pavargusios, tiesiog drebejo, tad palengva palengva lipau zemyn. Laika skaiciuoti pradejau nuo Jain sventyklos - tuos 3000 laiptu zemyn lipau kiek daugiau nei pusantros valandos. Suma sumarum, visa kelione uztruko 8 valandas - nepaisant nuovargio ir ziauraus raumenu skausmo - buvau labai patenklinta ir tikrai kartociau ta pati zygi.
Siuo metu esu ramiame turistu miestelyje Diu, ilsiuosi ir gydausi raumenu skausma ir... moraliskai ruosiuosi kitam piligriminiam zygiui i kalna... bet jis turetu buti vienas juokas - tik 3200 laipteliu :)
Gerai pailsejusi ir pasimegavusi Jain sventyklu groziu, taika ir ramybe, tesiau kopima i kitas virsunes. Kadangi Hindi sventyklele nera tokia svarbi piligrimams, tai palyginus nedaug indu kope kartu - praktiskai susidraugavau su visais piligrimais:
-du Hindi Sadhus (isversciau - vienuoliai), vienas ju 26 metu, kitas - 72 metu amziaus - jaunesnysis daugiau maziau kalba angliskai;
-grupele - suauges vyras, dvi suaugusios moterys ir kokie 8 vaikai 7-15 metu amziaus, nei vienas nemokejo angliskai, bet buvo labai labai draugiski;
-dvi mazdaug 35-40 metu sesetys su paaugliu sunumi - puikiai pavyko su jomis susikalbeti, viena seseru puikiai kalba angliskai.
-Buvo dar kokios 3 grupeles piligrimu, bet su jais neteko bendrauti
Kopimas i Hindi sventykla buvo savotiskai ekstremalus - reikia uzkilti i kalno virsune, tada nusileisti zemyn ir kilti i kito kalno virsune. Kadangi buvom pakankmai aukstai, vejo gusiai buvo labai stiprus, kartais buvo baisu, jog gali tiesiog nupusti nuo laiptu. Pakankamai salta buvo virsuje - gerai, kad turejau skara, galejau kazkiek apsigobti. Be to pradejo lynoti - laiptai tapo labai slidus, vejo gusiai stiprus, o laiptai ne visadau turejo kazka panasius i tureklus ar vieneles, uz ko galima buti prisilaikyti. Tai vat, visi piligrimai laikydavosi daugiau maziau kartu, kad butu sokia tokia parama. Labai labai draugiska, silta atmosfera :)
Uzkopus i pati virsu ir pabuvojus sventykleleje (na nelabai ispudinga ji buvo...), duodami pietus piligrimams lekstese-lapuose, puodeliuose irgi suklijuotuose is lapu. Valgoma aisku rankomis :)
Papietavus leidausi i apacia. Kojos buvo labai pavargusios, tiesiog drebejo, tad palengva palengva lipau zemyn. Laika skaiciuoti pradejau nuo Jain sventyklos - tuos 3000 laiptu zemyn lipau kiek daugiau nei pusantros valandos. Suma sumarum, visa kelione uztruko 8 valandas - nepaisant nuovargio ir ziauraus raumenu skausmo - buvau labai patenklinta ir tikrai kartociau ta pati zygi.
Siuo metu esu ramiame turistu miestelyje Diu, ilsiuosi ir gydausi raumenu skausma ir... moraliskai ruosiuosi kitam piligriminiam zygiui i kalna... bet jis turetu buti vienas juokas - tik 3200 laipteliu :)
2009 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis
Traukiniu stotyje
Tie, kas jau keliavo Indijoje, zino, kad patogiausia transporto priemone - traukiniai. Milijonai zmoniu keliauja traukiniais, bilietus reikia pirktis labai is anksto (bent jau pigiausius).
Traukinyje yra keletas skirtingu klasiu:
Sedimieji vagonai,
AC kedes (prabangus, su Air Conditioning),
Megamieji vagonai, kuriame miegama 3 aukstais (na, toks beveik standartinis plackartas), langu nera, jei ppucia ar per daug saules - uzsitrauki tokias labai tvirtas zaliuzes.
3 AC miegamasisw - irgi miegama 3 aukstais, bet yra langai (neatidaromi) ir kondicionierius - netgi per salta. Dar duoda uzklota.
2 AC - pats prabangiausias - miegi tik 2 aukstais :)
Jo, labai man patinka keliauti traukiniais... Tik beda buna delkl bilietu. Vat dabar tuoj begsiu i stoti - bandysiu bilietus gauti.
NA ir keleta nuotraukeliu, kaip atrodo traukiniu stotis :)
Traukinyje yra keletas skirtingu klasiu:
Sedimieji vagonai,
AC kedes (prabangus, su Air Conditioning),
Megamieji vagonai, kuriame miegama 3 aukstais (na, toks beveik standartinis plackartas), langu nera, jei ppucia ar per daug saules - uzsitrauki tokias labai tvirtas zaliuzes.
3 AC miegamasisw - irgi miegama 3 aukstais, bet yra langai (neatidaromi) ir kondicionierius - netgi per salta. Dar duoda uzklota.
2 AC - pats prabangiausias - miegi tik 2 aukstais :)
Jo, labai man patinka keliauti traukiniais... Tik beda buna delkl bilietu. Vat dabar tuoj begsiu i stoti - bandysiu bilietus gauti.
NA ir keleta nuotraukeliu, kaip atrodo traukiniu stotis :)
Nuotraukos
Zinau zinau, kad laukiat nuotrauku. Bet daznai tenka sedeti prie tokio interneto, kuriame nera USB jungties. Arba greitis toks letas, kad vos pakrauna viena kita puslapi. Arba as tiesiog neatsinesiu kabelio prijungti Fotoaparata prie kompo. Na bet pagaliau viena kita nuotraukele sugebejau isikelti i picasa - tikiuosi pavyks ir cia jas padeti.
Beje, sitos nuotraukos labai jau veluoja - is mano beveik pirmuju keliones dienu.
Na o saves ideti kaip ir negaliu - fotoaparatas tai mano rankose, niekas manes nefotografuoja...
Izymusis Taj Mahal Agroje (tik kampukas :))
Saulelydis Srinagar'e, Kashmyre
Draugiskas Kasmyro karys
Riksos vairuotojas
P.S. - kazkaip nesamoningai tos nuotraukos isideda. Gal kas galit pamokyti, kaip tai normaliai atlikti?
Beje, sitos nuotraukos labai jau veluoja - is mano beveik pirmuju keliones dienu.
Na o saves ideti kaip ir negaliu - fotoaparatas tai mano rankose, niekas manes nefotografuoja...
Izymusis Taj Mahal Agroje (tik kampukas :))
Saulelydis Srinagar'e, Kashmyre
Draugiskas Kasmyro karys
Riksos vairuotojas
P.S. - kazkaip nesamoningai tos nuotraukos isideda. Gal kas galit pamokyti, kaip tai normaliai atlikti?
2009 m. lapkričio 10 d., antradienis
Dwarka, Gujarat valstija
Nors ir kaip patiko keliauti po Dykumu krasta Rajastana, taciau negaliu visa laika praleisti ten. Reikia judeti judeti - niekada nezinai, gal uz kampo rasi dar fainesni kampeli...
Taigi, palikau Rajastana ir atvykau i gretimai esancia valstija -GUJARAT. Visu pirma atkeliavau i tolimiausia taska - viena is 7 sventuju miestu Dwarka. Mazas mazas miestelis, pilnas piligrimu. Gyvenu kokiam 4 aukste (o tai jau pakankamai aukstai). pro langa matau stogus, tolumoje - jura ir svyturi. Labai jauku.
Vakare nuejau i sventykla - pagrindine Dwarkos lankytina vieta. Uzsiparinau labai, mat i sventykla negalima eiti su fotoaparatu - reikia palikti saugykloje. Kazkaip man nesaugu ten palikti brangu daikta - tai nukeliavau i sventyklos ofisa, bandziau susitarti, kad praleistu su kamera - nepavyko. Vienintelis, ka laimejau - tai speciali mano daiktu apsauga - pagal virsininko isakyma :) Vis tiek jauciausi nelabai saugiai, bet palikau (o po to atgavau :)
Tai vat - nuejau i sventykla, o ten toookios linksmybes. Mat vienas kaimelis kaip tik atliko kasmetini zygi - pestute atkeliavo 550 km is savo kaimo i Dwarkos sventykla. Keliavo apie 100 zmoniu - ir jauni, ir seni, ir vyrai, ir moterys - likusieji (apie 300) atvaziavo tik tai specialiai dienai. Zodziu tie zmones linksminosi sventykloje, muse bugnelius, dainavo soko it tt. Sedejau visa issisiepusi - negali nesisypsoti. Ir staiga pribego viena mergina ir pradejo mane tempti i sokio viduri - pavyko issisukti. Bet pradejau su jais bendrauti, vieno zmogelio is ju kompanijos deka gavau leidima uzlipti i sventyklos virsutinius aukstus - ziauriai faina buvo klaidzioti mazais koridoriukais, smulkiais laiptukais, dairytis pro mini balkonelius :) Po pabuvimo sventykloje, tie piligrimai pakviete mane pavakarieniauti kartu. Nuejau su jais - pamciau neitiketina organizacija - kaip suorganizuoti vandeni, maista, nakvyne 400 zmoniu. Valgiau kartu su visais - sedint ant zemes, valgant rankomis (nors as labai nemegau tokio valgymo budo, taciau jau baigiu priprasti - tai jau ne pirmas kartas, kai sveciuojantis tenka valgyti vieninteliu irankiu, kuri turiu - ranka).
Po vakarienes dar pasisnekucioavau su begale zmoniu, ir buvau parvezta namo, nors mano viesbutis uz kokiu 7 min kelio.
Tai vat, nors ir maniau busianti Dwarkoje tik viena diena, taciau pasilikau antrajai. Smagu, ramu, miela siame miestuke.
Taigi, palikau Rajastana ir atvykau i gretimai esancia valstija -GUJARAT. Visu pirma atkeliavau i tolimiausia taska - viena is 7 sventuju miestu Dwarka. Mazas mazas miestelis, pilnas piligrimu. Gyvenu kokiam 4 aukste (o tai jau pakankamai aukstai). pro langa matau stogus, tolumoje - jura ir svyturi. Labai jauku.
Vakare nuejau i sventykla - pagrindine Dwarkos lankytina vieta. Uzsiparinau labai, mat i sventykla negalima eiti su fotoaparatu - reikia palikti saugykloje. Kazkaip man nesaugu ten palikti brangu daikta - tai nukeliavau i sventyklos ofisa, bandziau susitarti, kad praleistu su kamera - nepavyko. Vienintelis, ka laimejau - tai speciali mano daiktu apsauga - pagal virsininko isakyma :) Vis tiek jauciausi nelabai saugiai, bet palikau (o po to atgavau :)
Tai vat - nuejau i sventykla, o ten toookios linksmybes. Mat vienas kaimelis kaip tik atliko kasmetini zygi - pestute atkeliavo 550 km is savo kaimo i Dwarkos sventykla. Keliavo apie 100 zmoniu - ir jauni, ir seni, ir vyrai, ir moterys - likusieji (apie 300) atvaziavo tik tai specialiai dienai. Zodziu tie zmones linksminosi sventykloje, muse bugnelius, dainavo soko it tt. Sedejau visa issisiepusi - negali nesisypsoti. Ir staiga pribego viena mergina ir pradejo mane tempti i sokio viduri - pavyko issisukti. Bet pradejau su jais bendrauti, vieno zmogelio is ju kompanijos deka gavau leidima uzlipti i sventyklos virsutinius aukstus - ziauriai faina buvo klaidzioti mazais koridoriukais, smulkiais laiptukais, dairytis pro mini balkonelius :) Po pabuvimo sventykloje, tie piligrimai pakviete mane pavakarieniauti kartu. Nuejau su jais - pamciau neitiketina organizacija - kaip suorganizuoti vandeni, maista, nakvyne 400 zmoniu. Valgiau kartu su visais - sedint ant zemes, valgant rankomis (nors as labai nemegau tokio valgymo budo, taciau jau baigiu priprasti - tai jau ne pirmas kartas, kai sveciuojantis tenka valgyti vieninteliu irankiu, kuri turiu - ranka).
Po vakarienes dar pasisnekucioavau su begale zmoniu, ir buvau parvezta namo, nors mano viesbutis uz kokiu 7 min kelio.
Tai vat, nors ir maniau busianti Dwarkoje tik viena diena, taciau pasilikau antrajai. Smagu, ramu, miela siame miestuke.
2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis
Udaipur
Siandien paskutine diena Udaipure.
Ne per labiausiai mane suzavejo sis miestas - na ir kas kad miestas turi ezera (neisdziuvusi!!!), na ir kas, kad ezero vidury stovi piulaite, kuriame isitaises viesbutis. Bet man labiausiai nepatiko tai, kad visur tirsta tirsta turistu. O ir patys tie turistai ne tokie, kaip visur - kazkaip nelabai draugiskai vieni i kitus ziuri... Ir ju buvimas Indijoje toks labiau pasitusinimas. Na nezinau, ne to i Indija atvykau - jei noreciau "tusintis", buciau pasilikusi namie su savo draugais. Na ir maistas toks labai turistinis - ir brangu, ir nepasakyciau, kad labai jau skanu.
Pagrindiniai ivykiai Udaipure - atsisveikinimas su bendrazygiais. Pries 2 dienas savo keliais patrauke broliukai britukai Joe ir Spencer, vakar isvyko tunisietis Nidal ir indas Noaman. Kazkaip labai liudna buvo atsisveikinti - susigyvenom kartu, susibiciuliavom, taciau tokia jau keliautoju dalia, kad nori nenori reikia issiskirti - deja neasiku, ar dar pavyks susitikti.
Siandien isvykstu kartu su Soraya i Mount Abu (labai prancuziskai skamba :). Dar neaisku, kiek laiko busim kartu - gal tik siandien ar rytoj. Dabar jauciuosi ir vel pasiruosusi viena keliauti - sakyciau netgi norinti viena keliauti.
Ne per labiausiai mane suzavejo sis miestas - na ir kas kad miestas turi ezera (neisdziuvusi!!!), na ir kas, kad ezero vidury stovi piulaite, kuriame isitaises viesbutis. Bet man labiausiai nepatiko tai, kad visur tirsta tirsta turistu. O ir patys tie turistai ne tokie, kaip visur - kazkaip nelabai draugiskai vieni i kitus ziuri... Ir ju buvimas Indijoje toks labiau pasitusinimas. Na nezinau, ne to i Indija atvykau - jei noreciau "tusintis", buciau pasilikusi namie su savo draugais. Na ir maistas toks labai turistinis - ir brangu, ir nepasakyciau, kad labai jau skanu.
Pagrindiniai ivykiai Udaipure - atsisveikinimas su bendrazygiais. Pries 2 dienas savo keliais patrauke broliukai britukai Joe ir Spencer, vakar isvyko tunisietis Nidal ir indas Noaman. Kazkaip labai liudna buvo atsisveikinti - susigyvenom kartu, susibiciuliavom, taciau tokia jau keliautoju dalia, kad nori nenori reikia issiskirti - deja neasiku, ar dar pavyks susitikti.
Siandien isvykstu kartu su Soraya i Mount Abu (labai prancuziskai skamba :). Dar neaisku, kiek laiko busim kartu - gal tik siandien ar rytoj. Dabar jauciuosi ir vel pasiruosusi viena keliauti - sakyciau netgi norinti viena keliauti.
2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis
Po Rajastana
Is Agros patraukeme i Rajastano valstija - valstija esancia dykumoje, vietomis nuseta kalneliais. Cia lietus netgi ne kiekvienais metais palyja. Jauciasi smelis ore.
Is pradziu aplankeme Jaipur miesta, vadinama "pink city". Vaiksciojant po rozini miesta nelabai matosi, kad jis rizinis :) - visa laika buni minioje, tai kaip ir nebuna laiko dairytis i pastatus. Bet is toliau - pvz, vaziuojant autobusu, pasiziureti grazu. Didziausia ispudi paliko prie pat Jaipur esantis Amber Fort - labai labai ramu jame, kopi sau i kalna ir megaujiesi vaizdais. Jei pavyks - idesiu keleta nuotraukyciu (nepavyko - kada nors veliau).
Jaipure netycia uzklydom i viena sventyklele, prie kurios prijungtas ashramas - tai buvom maloniai pakviesti arbatelei bei vakarienei. Smagu buvo bendrauti, nors dauguma ju visiskai nemoka angliskai, bet paprastai koks nors pasaulietis atsirasdavo, kuris mielai patarpininkaudavo (nors ir su juo budavio sunkoka susisneketi) :)
Vakar atvykom i maza kaimeli Pushkar. Siame kaimelyje gyvena mazdaug 14 tukstanciu gyventoju, taciau sia savaite kaip tik yra "kupranugariu svente", i kuria atvyksta bent jau keli simtai tukstanciu lankytoju. Zodziu minia milziniska. Keliauji kartu su minia gatvele, staiga asfalto nebelieka ir atsiduri visiskoje dykumoje, kurioje kiek akys uzmato (na gal biskuti perdedu) isrikiuota kupranugariu, o taip pat arkliu, karviu ir pan. Kaip suprantu, tipo galima koki kupranugariukla nusipirkti :)
Aha, nepaminejau apie naujuosius bendrazygius - alzyriete mergina is Prancuzijos ir indas-turistas is pietu Indijos. Tas indas kiek nervuojasi, nes kai jis buna su mumis, visi mano jopg ir jis ne vietinis - bando visaip apmauti. Siaip labai smagus zmogelis. Labai smagi kompanija. Gali buti, kad musu 5 zmoniu kompanija dar bent keleta dienu kartu keliaus.
Kol kas galiu pasakyti, kad Rajastanas paliko geriausia ispudi (turiu omeny ir kitas pries metus aplankytas valstijas). bet aisku dar daug ka teks pamatyti, tai isvadas daryti reiktu keliones pabaigoje.
Labai labai karsta diena. Itariu, kad Lietuvoje kiek salciau (che che). Laikykites, nesusalkit!
Linkejimai is dykumos!
Is pradziu aplankeme Jaipur miesta, vadinama "pink city". Vaiksciojant po rozini miesta nelabai matosi, kad jis rizinis :) - visa laika buni minioje, tai kaip ir nebuna laiko dairytis i pastatus. Bet is toliau - pvz, vaziuojant autobusu, pasiziureti grazu. Didziausia ispudi paliko prie pat Jaipur esantis Amber Fort - labai labai ramu jame, kopi sau i kalna ir megaujiesi vaizdais. Jei pavyks - idesiu keleta nuotraukyciu (nepavyko - kada nors veliau).
Jaipure netycia uzklydom i viena sventyklele, prie kurios prijungtas ashramas - tai buvom maloniai pakviesti arbatelei bei vakarienei. Smagu buvo bendrauti, nors dauguma ju visiskai nemoka angliskai, bet paprastai koks nors pasaulietis atsirasdavo, kuris mielai patarpininkaudavo (nors ir su juo budavio sunkoka susisneketi) :)
Vakar atvykom i maza kaimeli Pushkar. Siame kaimelyje gyvena mazdaug 14 tukstanciu gyventoju, taciau sia savaite kaip tik yra "kupranugariu svente", i kuria atvyksta bent jau keli simtai tukstanciu lankytoju. Zodziu minia milziniska. Keliauji kartu su minia gatvele, staiga asfalto nebelieka ir atsiduri visiskoje dykumoje, kurioje kiek akys uzmato (na gal biskuti perdedu) isrikiuota kupranugariu, o taip pat arkliu, karviu ir pan. Kaip suprantu, tipo galima koki kupranugariukla nusipirkti :)
Aha, nepaminejau apie naujuosius bendrazygius - alzyriete mergina is Prancuzijos ir indas-turistas is pietu Indijos. Tas indas kiek nervuojasi, nes kai jis buna su mumis, visi mano jopg ir jis ne vietinis - bando visaip apmauti. Siaip labai smagus zmogelis. Labai smagi kompanija. Gali buti, kad musu 5 zmoniu kompanija dar bent keleta dienu kartu keliaus.
Kol kas galiu pasakyti, kad Rajastanas paliko geriausia ispudi (turiu omeny ir kitas pries metus aplankytas valstijas). bet aisku dar daug ka teks pamatyti, tai isvadas daryti reiktu keliones pabaigoje.
Labai labai karsta diena. Itariu, kad Lietuvoje kiek salciau (che che). Laikykites, nesusalkit!
Linkejimai is dykumos!
Agra
Pries keleta dienu lankemes Agroje - izymiojio Taj Mahal mieste.
Dar traukiny susitikome tik ka atvykusi ispana, su kuriuo praleidome viena diena.
Agra mus pasitiko labai svetingai - palyginus nedidelis miestas su kruva turistu (bet tai irgi smagu), svariais viesbuciais, maloniomis kavinemis-retoranais ant pastatu stogu. Vaiksciojom po naktine Agra, klaidziojom mazomis gatvelemis, susitikom vietiniu jaunuoliu kompanija. Smagiai su jais prareidom laika - kartu zaidem badmintona, snekuciavomes, juokiames, gerem arbata. Buvo smagu.
Kita diena isiruosem i Taj Mahal - be galo ispudingas memorialas meilei. Nors ir labai labai brangu, bet ateiti verta. Kaina - vietiniams indams 20 rupiju (ty 1 lt), turistams - 750 rupiju (siek tiek maziau nei 40 lt). Uz tokia suma galima nukeliauti is vieno miesto i kita, apsigyventi viesbuty, pavalgyti ir atsigerti (vanduo pagrindinis gerimas). Ka darysi, kainavo tai kainavo, taciau nei kiek nesigailiu - ispudis didziulis.
O dar kas smagu buvo, kad Agroje pavyko susitikti ankstesnius bendrazygius - du keliautojus is Skotijos, vienas ju - Zimbabvijos pilietis. Labai smagus ir mieli zmones. Is Agros iskeliavome jau penkiese :)
Dar traukiny susitikome tik ka atvykusi ispana, su kuriuo praleidome viena diena.
Agra mus pasitiko labai svetingai - palyginus nedidelis miestas su kruva turistu (bet tai irgi smagu), svariais viesbuciais, maloniomis kavinemis-retoranais ant pastatu stogu. Vaiksciojom po naktine Agra, klaidziojom mazomis gatvelemis, susitikom vietiniu jaunuoliu kompanija. Smagiai su jais prareidom laika - kartu zaidem badmintona, snekuciavomes, juokiames, gerem arbata. Buvo smagu.
Kita diena isiruosem i Taj Mahal - be galo ispudingas memorialas meilei. Nors ir labai labai brangu, bet ateiti verta. Kaina - vietiniams indams 20 rupiju (ty 1 lt), turistams - 750 rupiju (siek tiek maziau nei 40 lt). Uz tokia suma galima nukeliauti is vieno miesto i kita, apsigyventi viesbuty, pavalgyti ir atsigerti (vanduo pagrindinis gerimas). Ka darysi, kainavo tai kainavo, taciau nei kiek nesigailiu - ispudis didziulis.
O dar kas smagu buvo, kad Agroje pavyko susitikti ankstesnius bendrazygius - du keliautojus is Skotijos, vienas ju - Zimbabvijos pilietis. Labai smagus ir mieli zmones. Is Agros iskeliavome jau penkiese :)
2009 m. spalio 23 d., penktadienis
Is Kashmyro i Agra
Pasibuvau kashmyre - grazu ten, kalnai kalnai... Bet kad oras labai jau vesus. Diena vaiksciojom su dinsais ir maikutemis, bet nakti tai jau tekdavo prisirengti visa ka tik turi. Tai nusprendziau geriau grizti i siltus krastus.
Vakar visa diena prasedejom dzipe - kalnu keliukais vaziavom is Srinagar i Jammu - labai labai grazu, taciau po nemiegotos nakties vis norejosi nusnausti. Deja, vaziavimas kalnu keliukais toks, kad visa laika meto i salis. Taip kad pamiegoti nepavyko. Po to visa naktis praleista traukinyje - vat ten ir issimiegojau! Stai as ir vel Delyje, uz keliu valandu traukiniu isvaziuosiu i Agra aplankyti izymiojo Taj Majal.
Srinagar viesbutyje - taip vadinamame House Boat sutikau nemazai turistu, su kuriais fainiai leidom laika. O dabar ateinancia savaite keliausiu (jau dabar keliauju) su dviem berniukais is Diziosios Britanijos. Labai mieli zmoguciai, bnors ir labai jauni. Taciau jau tikri keliautojai - apkeliave keleta Afrikos saliu, dabar tesiantys kelione po Azija. Zodziu smagu, turiu saunia kompanija bent jau savaitei.
Pamenat, rasiau, kad mano riesutukus kazkas apgrauze? Tai vat - radau kaltininka - negyva ziurke savo kuprineje... brrrr... Bet kaip indai sako "It's a good luck". Viskas jiems cia yra good luck :)
Begu maudytis, nes neuzilgo turesim iskeliauti i traukiniu stoti. Iki!
Vakar visa diena prasedejom dzipe - kalnu keliukais vaziavom is Srinagar i Jammu - labai labai grazu, taciau po nemiegotos nakties vis norejosi nusnausti. Deja, vaziavimas kalnu keliukais toks, kad visa laika meto i salis. Taip kad pamiegoti nepavyko. Po to visa naktis praleista traukinyje - vat ten ir issimiegojau! Stai as ir vel Delyje, uz keliu valandu traukiniu isvaziuosiu i Agra aplankyti izymiojo Taj Majal.
Srinagar viesbutyje - taip vadinamame House Boat sutikau nemazai turistu, su kuriais fainiai leidom laika. O dabar ateinancia savaite keliausiu (jau dabar keliauju) su dviem berniukais is Diziosios Britanijos. Labai mieli zmoguciai, bnors ir labai jauni. Taciau jau tikri keliautojai - apkeliave keleta Afrikos saliu, dabar tesiantys kelione po Azija. Zodziu smagu, turiu saunia kompanija bent jau savaitei.
Pamenat, rasiau, kad mano riesutukus kazkas apgrauze? Tai vat - radau kaltininka - negyva ziurke savo kuprineje... brrrr... Bet kaip indai sako "It's a good luck". Viskas jiems cia yra good luck :)
Begu maudytis, nes neuzilgo turesim iskeliauti i traukiniu stoti. Iki!
2009 m. spalio 19 d., pirmadienis
Pirmosios dienos
Hmm, vakar rasiau rasiau apie save, o pasirodo neidejau...
Ogi jau antroji diena Indijoje.
Naktis lektuve buvo praktiskai be miego, tai vakr tokia sunkoka diena buvo del nuovargio.
Atskridus dar teko geras kelias valandas praleisti oro uoste - kol visus security check praejau, kol gavau bagaza, issikeiciau pinigus, susiradau pre-paid taksi... taciau kai tik isejau i lauka, ikvepiau Indijos kvapo, tiesiog apsalau - toks geras pazistamas kvapas ir jausmas. Ach kaip gera ir vel buti Indijoje !
o tada prasidejo... Nuvaziavau i Deli, susiradau viesbuti - daugiau maziau padoru. aisku avyko nusidereti kaina, taciau si ryta issiregistruodama is viesbucio sumokejau daugiau nei galvojau - mat pasirodo dar yra servise charge ir luxury tax (serviso ir prabangos mokestis). Nei to serviso, nei tos prabangos nebuvo...
O apie prabanga... Vakar pakramciau atsiveztu riesuteliu, ir palikau juos ant stalo maiselyje. Ryte vel kazkiek pakramciau, o tada besitvarkydama pastebejau dali riesutu besimetanciu ant slalo ir ant zemes. Ir dar priedo - riesutai apkramtyti - ka as zinau kieno - pelytes ar ziurkytes. Tai isivaizduojat kaip britku pasidare - vadinasi tas gyvunelis buvo ilindes i reisutu maiseli, is kurio ir as veliau valgiau. Brrrr. Tai puoliau sterilintis "is vidaus" - gerti atsiveztuju Treju Devyneriu - 8 val ryto!!! Apgirtau is karto, po to teko virtis kavos, arbatos, kad issiblaivyciau. Na siuo metu vel puikiai jauciuosi :)
Pries iskeliaudama masciau, klad butu faina nuvaziuoti i siaure - i Kashmyro ir Ladako regionus, taciau ta minti kaip ir nuvijau - visu pirma arti Pakistano sienos, antra - ten atsiauresnis oras. Bet budama cia prisiklausiau begale patarimu, kad butina ten nuvaziuoti del begalinio grozio. Tai vis delto susigundziau ir uzsisakiau kelione. Taigi, siandien tureciau skristi i Kashmyra - dabar sedziu ofise ir laukiu bilietu. Tikiuosi sekanti pranesima rasyti is ten.
Ai, dar nusipirkau indiska ruba - turetu buti saugiau keliauti neissaukianciai apsirengus.
Kol kas tiek. Linkejimai is vasaros.
Ogi jau antroji diena Indijoje.
Naktis lektuve buvo praktiskai be miego, tai vakr tokia sunkoka diena buvo del nuovargio.
Atskridus dar teko geras kelias valandas praleisti oro uoste - kol visus security check praejau, kol gavau bagaza, issikeiciau pinigus, susiradau pre-paid taksi... taciau kai tik isejau i lauka, ikvepiau Indijos kvapo, tiesiog apsalau - toks geras pazistamas kvapas ir jausmas. Ach kaip gera ir vel buti Indijoje !
o tada prasidejo... Nuvaziavau i Deli, susiradau viesbuti - daugiau maziau padoru. aisku avyko nusidereti kaina, taciau si ryta issiregistruodama is viesbucio sumokejau daugiau nei galvojau - mat pasirodo dar yra servise charge ir luxury tax (serviso ir prabangos mokestis). Nei to serviso, nei tos prabangos nebuvo...
O apie prabanga... Vakar pakramciau atsiveztu riesuteliu, ir palikau juos ant stalo maiselyje. Ryte vel kazkiek pakramciau, o tada besitvarkydama pastebejau dali riesutu besimetanciu ant slalo ir ant zemes. Ir dar priedo - riesutai apkramtyti - ka as zinau kieno - pelytes ar ziurkytes. Tai isivaizduojat kaip britku pasidare - vadinasi tas gyvunelis buvo ilindes i reisutu maiseli, is kurio ir as veliau valgiau. Brrrr. Tai puoliau sterilintis "is vidaus" - gerti atsiveztuju Treju Devyneriu - 8 val ryto!!! Apgirtau is karto, po to teko virtis kavos, arbatos, kad issiblaivyciau. Na siuo metu vel puikiai jauciuosi :)
Pries iskeliaudama masciau, klad butu faina nuvaziuoti i siaure - i Kashmyro ir Ladako regionus, taciau ta minti kaip ir nuvijau - visu pirma arti Pakistano sienos, antra - ten atsiauresnis oras. Bet budama cia prisiklausiau begale patarimu, kad butina ten nuvaziuoti del begalinio grozio. Tai vis delto susigundziau ir uzsisakiau kelione. Taigi, siandien tureciau skristi i Kashmyra - dabar sedziu ofise ir laukiu bilietu. Tikiuosi sekanti pranesima rasyti is ten.
Ai, dar nusipirkau indiska ruba - turetu buti saugiau keliauti neissaukianciai apsirengus.
Kol kas tiek. Linkejimai is vasaros.
2009 m. spalio 17 d., šeštadienis
Atsisveikinant su Europa
Vat ir atėjo paskutinis vakaras Europoje. Esu savo artimų žmonių apsuptyje (ach, kaip gera!). Norisi dar pasibūti, tik kelionės virpuliukas neleidžia ramiai nusedėti. Žinau, kad tuoj tam virpuliukui nebebus ką daryti - jau lygiai uz 24 valandų Londono oro uoste pakils lėktuvas, skraidinantis tokia Neringą i Delį...
2009 m. spalio 10 d., šeštadienis
Pirmas pranešimas - atsisveikinimas
O atrodo dar tik ką tik gimė ši mintis - svajonė nepabijoti, išdrįsti iškeliauti. Atrodė, tiek daug laiko pasiruošimui, susižinojimui ir visiems kitiems reikaliukams. Bet laikas taip greitai lekia, kad šiuo metu jaučiuosi visiškai nepasiruošusi.
Daug daug abejonių ir baimių teko įveikti - nagi ne kiekvieną dieną išeini iš darbo, ne kiekvieną dieną iškraustai savo daiktų iš namų, kuriuose taip šiltai ir saugiai gyveni, ne kiekvieną dieną lieki vienas... kažkur arčiau pasaulio krašto.
Viena, bet tikiuosi ne vieniša.
Per tas keletą atsisveikinimo dienų supratau, kaip stipriai Jus visus myliu ir kaip džiaugsiuosi Jus vėl matydama. Bet ne dabar - dabar ruošiuosi - ir tuom džiaugiuosi - savo didžiajai kelionei.
Noriu padėkoti už visus šiltus palinkėjimus, geriausius patarimus.
Padėkoti ir už tai, kad sugebėjom rasti minutė laiko susitikimui.
Iki visiems!
O kol kas siūlau susitikinėti ČIA.
Daug daug abejonių ir baimių teko įveikti - nagi ne kiekvieną dieną išeini iš darbo, ne kiekvieną dieną iškraustai savo daiktų iš namų, kuriuose taip šiltai ir saugiai gyveni, ne kiekvieną dieną lieki vienas... kažkur arčiau pasaulio krašto.
Viena, bet tikiuosi ne vieniša.
Per tas keletą atsisveikinimo dienų supratau, kaip stipriai Jus visus myliu ir kaip džiaugsiuosi Jus vėl matydama. Bet ne dabar - dabar ruošiuosi - ir tuom džiaugiuosi - savo didžiajai kelionei.
Noriu padėkoti už visus šiltus palinkėjimus, geriausius patarimus.
Padėkoti ir už tai, kad sugebėjom rasti minutė laiko susitikimui.
Iki visiems!
O kol kas siūlau susitikinėti ČIA.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
