2010 m. vasario 14 d., sekmadienis

Pamazu pamazu teks isvykti is dabartiniu namu...

Indija man tapo kaip namai. Cia jauciuosi kaip zuvis vandenyje. Visur kur atvykstu - man gerai, bele kur bebunant - kaifuoju. Deja deja dabar sededama prei interneto ieskausi pigiu bilietu isvykti is sios salies. Nenoriu nenoriu nenoriu!!! Bet ka daryti, jei viza baiginejasi? Niekur nepasislepsi, tik atvykus i nauja vieta reikia rodyti pasa. Nera vizos - nera ir kur gyventi... Vat taip va. :(

Nors gal visada yra smagiau atvykti i jau zinomas vietas. Per ta laika, kol buvau aptilusi, apsilankem ir vel mano megstamiausiam Goa papludimyje (ech, labai jau ten gera!), Vel nuvykom i Haridwar - i Kumbha Mela miesta.
NA ka gi cia daug papasakosi apie Goa? Smelis, jura, saule, malonus zmones, geras maistas ir poilsis poilsis poilsi. Tiesiog rojus. Visada labai sunku is ten isvykti - tiesiog per prievarta reikia padaryti. Vat todel protingai ir pasielgiau - pries atvykdama ten nupirkau traukinio bilietus. NA bet visgi buvo liudna liudna isvaziuoti. Juolab kad si karta nesu tikra ar ten dar pavyks sugrizti...

Is Goa traukinuku per 42 valandas atvykom i Delhi, pailsekom pusdieni ir pusnakti :) iskeliavom i Haridwar - i didziausio religinio susiejimo pasaulyje svente. Nepamenu ar rasiau anksciau, bet sis festivalis trunka istisus 3 menesius, kiekviena ar beveik kiekviena diena yra kazkuom ypatinga. Bet tame tarpe yra trys pacios pacios svarbiausios dienos - butent tada mes ir pabuvojome. Zmoniu begales begales, tiek daug, kad kartais tiesiog uzstrigdavome minioje. Bet pamatem Sadhus ( vienuoliai) ir ju palydu parada. Gal butume nieko ir nepamate per begaline minia, bet viena vietiniu chebryte "uzkele" mus ant masinos, tad buvom beveik VIP vietose :) .

Aha, be abejo masines maudynes Gange. Ir mudvi siek tiek pabraideme. AS kazkaip nesiryzau nerti visa - dar nesupratau, gailiuosi to, ar nesigailiu... Beje, GAngas Haridware yra kiek malonesnis nei Varanasyje (ten dar nebuvau, bet kiek maciau is notrauku etc). Vanduo zydras zydras - tik tik istekejes is kalnu, saltas saltas, bet platuuuus, sraunuuuuus!!! Labai grazus!
Nors zmoniu begales, taciau atmosfera labai gera - tiek sventas miestas, tiek religine svente zmones nuteikia gerybiskai. Ir siaip pati miesto energija kazkokia ypatinga. Tokia pati, kaip kad jauciasi kokios nors sventyklos viduje (gal kam geriau isivaizduoti - baznycios viduje). Gali vaikscioti vaikscioti, arba sedeti ant sedeti ant Gango kranto ar siaip kurioje nors galveleje; sedeti sedeti, ir taip gera gera... Neapsakomai... Buvo taip gera, taip gera, kad aisku nesinorejo isvykti. Bet ir vel tie traukiniu bilietai! Ilgiau pasilikti nebegalejom :(
Isvykau dar su viltimi, kad gal gal dar karta atvyksiu i Haridwar pries pat isvykdama is Indijos... Pamazu rodos, kad nebepavyks :(

Na o siandien mudvi esam Agroje. TAj Mahal'o - monumento meilei - mieste. Taip jau netycia gavosi, kad butent per VAlentino diena ziurim nuo stogu i monumenta. NA, mano sesuo ir i pati Taj Mahal nuejo, as nebeejau i vidu - ziauriai brangu ten. Bet ir nuo stogo gurksnojant arbatele vaizdas nuostabus - Taj MAhal yra tiesiog ranka pasiekiamas.
TAi visiems siunciu meiles linkejimus is Agros. LAi musu visu meile butu tokia stipri, kaip to kazkokio seicho (nepamenu vardo).

1 komentaras:

  1. kaip smagiai skaitosi tokie ilgi aprašymai. šaunu, kad nepatingėjai parašyt ilgesnio laiškučio meilės dienos proga ;)
    o kokie gi tolesni tikslai, ketinimai, planai? gal patrauksit abi su sese ar tu viena patrauksi i kokia kitą, gretimą šalį? negi jau kelsi sparnus į Lt?

    AtsakytiPanaikinti