Kova Tailande

Vaje, kokia paskutine dienele tailande!
Galvojau - paskutine diena pavaikstinesiu, gal ka nors nusipirksiu - juk ne tiek daug laiko beliko man daiktus ant kupros nesti. Dar koki masaza pasidarysiu...
bet deja, red shirt kova su armija viska sujauke...
Visa laika praleidau su protestuotojais... Kartais buvo siek toek baisu, asariniu duju teko gerokai paragauti.
Panasu i tai, kas pas mus buvo per sausio 13-aja. Beginkliai protestuotojai ir ginkluota armija.
Yra jau ir zuvusiu, suzeistu - daug.
Deja, mane isvaro nuo interneto - parasysiu daugiau p[o keliu dienu.
Sekite ivykius per zinias !

Paskutines dienos Tailande

Taip taip - tuoj tuoj isskrisiu is Tailando. Reikia ir Europa aplankyti :) Tai cia tokia mano trumpa zinute :). Ispudzius skaitykit veliau...

Ne mano salis

Tailandas Tailandas... Sypsenu salis. Lygtais viskas grazu ir gera, bet ne - tai ne mano salis.
Bandau ieskau klaidzioju - neatrandu. Neatrandu nieko, kad galeciau pasakyti, jog noreciau grizti cia ar pasilikti ilgam laikui. Priesingai - nuobodu man cia.
Na taip. cia viskas labai tvarkinga, zalia zalia, zydi sodai, medziai, narveliuose ciulba pauksteliai, naktimis driezai prakalba - skleidzia toki keista garsa, jog ispradziu nesupranti - gal tai kokio nors pagedusio laikrodzio uzkimusi gegute gieda? Bet kai tos gegutes istisai "kukuoja" - supranti, jog tai turetu buti gamtos garsai. Driezai...
Pabegus nuo miesto, pasitinka ziogu, cikadu bei pauksciu garsai.Kai kurie ju tokie neaiskus, rodos, elektrinis pjuklas (ar kokie jie ten buna?) koki medi pjauna... Bet staiga priesingoj pusej tas pats pasigirsta. Ir dar kitoj vietoj... Kyla itarimas, kas tai? Jei mano anglu-thai kalba neapvyle - skeriai "shienauja"....
Lygtai viskas gerai, bet... nuobodu. Jokiu issukiu, jokio naujo patyrimo.
Ne, ne mano salis. Ne mano maistas - kiekviena karta pavalgius galvoju, jog nuo siol - tik vaisius ir tevalgysiu. Brrr..., duokit kas normalaus maisto!!!
Oras cia, net nezinau - geras ar ne. Karsta. Naktimis negaliu uzmigti - per karsta. Ryte ir vakare buna pakenciama. Bet diena - vos pakeliama. Gerai, kai buni apsistojus kokiam nors mieste - gali nors ir kas valanda listi po dusu. Blogiau, jei laukia puses dienos kelione...

Kazko truksta, truksta. Ziuresiu, gal rytoj jau atrasiu. Jei atrasiu - papasakosiu :)

Thailand - Myanmar

Pabuvojusi keleta dienu mazuose Tailando kaimeliuose, galiu drasiai sakyti, jog tos vietoves man paliko zymiai geresni ispudi. Per sias dienas apsilankiau Tailando siaureje - miesteliuose Ta Ton ir Mae Salong. Nuostabios vietos, apsuptos kalnu. Zmones zymiai nuosirdesni. Ir - Ta Ton nera "7/eleven" parduotuves - to begalinio tinklo visame tailande - uz kiekvieno kampo po parduotuvyte. Aisku patogu, nes jos dirba 24 valandas per para, bet kazkaip saunu buvo lankytis vietinese parduotuvelese :)

Siuo metu esu apsistojusi Chiang Rai - jau kelinta diena. Ispudingiausia siame miestelyje yra Night Market (naktinis turgus) - mazdaug 6 valanda susirenka prekeiviai su visokiausiomis prekemis (tiesa sakant per daug ju neziurinejau). O svarbiausia, kad tame night Markete yra dvi aikstes su scenomis. Scenose groja ir/ar soka vietiniai artistai, o aplinkui aikste yra issideste begales maisto prekeiviu (gerai gerai - ne begales, bet vis tiek ju daug). Labai smagu - nusiperki sau maisto ar kokio gerimo ir megaujiesi artistu pasirodymais. As turbut minejau, kad Tailando maistas man niekaip niekaip neitinka. Mesos ir visokiu vabzdziu as ir taip nevalgau, bet net jei maistas yra vegetariskas, jame yra matyt naudoja kazkokie tai prieskoniai, kuriu negaliu pakesti. Tai arba valgau tam, kad valgyciau, arba ieskau kazkokios tai iseities. Ir viena iseiciu buvo - meksikietiskas maistas tame paciame markete. Vat tuo maistu tai as megavausi! Net dabar seiles varva prisiminus :)
Visgi Chiang Rai miestelis gal nera vertas 4 dienu, bet jame teko pasilikti del besibaigiancios Tailando vizos. Noredama pasidaryti nauja viza, vakar isvykau i pasieni su Myanmar (exBirma). Pasinaudojau proga ir "ikisau nosi " i sia sali. Ir koki patyrima as gavau! Salis atrodo zymiai vargingesne nei Tailandas, bet uztai zmones - tokie nuosirdus, tokie mieli, visa laika besisypsantys! Is karto pasijutau kaip namie (Tailande as vis dar jauciuosi visiskai svetima). Vaiksciodama gatvemis netycia uzklydau i kataliku baznycios organizuojama jaunimo stovykla - besiruosiancia velykoms. Daugiau nei simtas vaiku (10-16 metu amziaus) susede dainavo - negaliu sakyti, jog giedojo, mat per daug pakilios nuotaikos tos dainos buvo. Po kiekvienos dainos jie dziaugsmingai sau plodavo. Man paaiskino, kad butent sias giesmes ir dainuos per velykas baznycioje. Isivaizduoju, jei pas mus baznyciuose taip linksmai viskas butu - zymiai noriau zmones jose lankytusi. Po kurio laiko jaunimas issiskirste i komandas ir zaide visokiausius zaidimus. Stebejau juos kalbedama su 2 vienuolem, 1 vienuokliu is tailando, 1 vienuoliu - po keliu menesiu tapsanciu kunigu, bei dar keliomis moteriskemis, turbut dirbanciomis tenais. Viena moteriske turbut kokiu 70 metu, bet tokia gyvybinga, kad net zavu stebeti. Po kurio laiko as ir vienuolis is Tailando nuejom aplankyti poros budistu sventyklu. Kalbejomes ir nepastebimai greitai prabego paskutine mano valanda - reikia kirsti siena, kol nevelu.

Na ir aisku - pasirodo pavelavau. Perejau Myanmaro siena, o Tailando pasienis jau kaip ir uzdaromas buvo. Tai nei sen, nei ten eiti nebegalejau. Tai ka - teko duoti kysi, ir mano dokumentai buvo sutvarkyti nors ir po darbo valandu. Bet - is Mae Sai miestelio jokiu autobusu i Chiang Rai nebebuvo. Tad teko ieskotis viesbucio ir likti nakvoti tenais, nors ir jokiu jokiu daiktu su savim neturejau (na aisku - kamera ir pasas bei pinigai buvo prie manes). Viesbucio paieska irgi nepraejo be kuriozu, bet visgi pavyko surasti realiatyviai pigia nakvyne, bet kazkur uzmiesty, visiskoj laukymej, kur jokio interneto nera ir absoliuciai nera kas veikti. Na, galvojau, anksti uzmigsiu - anksti ztsikelsiu ir anksti ryte grysiu i Chiang Rai (mazdaug pusantros valandos kelio), kad speciau issiregistruoti is kambario. Na ir ka - po tokiu teigiamu emociju Myanmare, niekaip nepavyko uzmigti. Tai aisku ryte pramigau, o i savo viesbuti atvykau jau per velai. Reikia dar uz viena diena moketi. Na tai ka, ramiai sau issistudijuosiu tolesni marsruta ir ryt is pacio ryto patrauksiu pamazele link Bangkoko (per kokia savaite noreciau pasiekti ir gal dar pieciau nuo bangkoko apsilankyti).
Tai tiek mano pastaruju nuotykiu.
O i Myanmara sugrisiu butinai!!!

Thailandas

Daugiau nei savaite gyvenu Tailande. Is Bankoko pabegau, apsistojau 200 tukst. gyventoju turinciame Chiang Mai.
Apistojau nuostabiame guest house. Yra virtuvele, kurioje galima paciam gamintis maista, nemokami dviraciai, internetas. Taip pat kava arbata ir geriamasis vanduo nemokami - nemazai susitaupo pinigeliu. Ir siaip atmosfera kaip namuose. Tai kaip ir uzstrigau kuriam laikui siame mieste. Bet siandien jau ruosiuosi isvaziuoti i kita vieta - visgi ne daug laiko turiu Tailande.
Mane labai zavi pasivaiksciojimas miesto gatvemis - ypatingai nakti, kai stipriausiai jauciami zydinciu geliu kvapai. Tiesiog vaikstau, traukiu i save neapsakomai malonius kvapus, hmm kaip skanu. Tailandas zavi savo zaluma, zydinciomis gatvemis, zaliuojanciais sodeliais.
Diena kvapai skirtingi. Labai daug maisto kvapu - pagrinde kepamos mesos ir specifiniu prieskoniu kvapai - na nepatinka jie man. Kaip ir maistas - nerandu nieko, kas man tiktu. Tokios galybes valgomos mesos nemaciau net Lietuvoje, o kadaise galvojau, kad Lietuvoje mes tik mesa valgom :) . Na taip, daznai valgau patiekalus su tofu - bet to tofu man jau per daug darosi. Tai vat ypac dziaugiausi galimybe viesbutelyje gamintis savo maista :)
Hmm, o kava cia nuostabi! Ir ne veltui - aplinkui gi tiek kavos plantaciju. Vienoje ju pabuvau ir geriau sviezia sviezia kava - nuostabiai skanu buvo!

Gyvunai. Didziuliai tarakonai ir ziurkes - abieju ju galybiu galybes - vakarais islenda ir drasiausiai laksto - vos ne per kojas. Na as perdaug nespiegiu, nebent aptinku koki tais viena kita aptinku savo kambary - vat tada tai jau nemalonu.
Bet yra ir nuostabiu gyvunu - maciau sprindzio dydzio naktiniu drugiu - kaip drugeliai, tik tamsiu spalvu. Jei keliauciau i koki tais nacionalini parka, tikriausiai drugiu ir drugeliu pamatyciau zymiai daugiau - bent jau nuotraukose maciau.
KAs man nepatinka cia - viskas labai turistiska. Falang (ar farang) - kaip jie vadina uzsieniecius - visur ju pilna. Ieiti i kontakta su vietiniais nelabai pavyksta. Aisku dar ir del kalbos barjero - net tie, kurie kalba angliskai, as juos sunkokai suprantu. Pavyzdziui, vietoj "guest house" jie sako "gue hou", mat st ir s garsus zodzio gale jiems per sunku istarti. O man aisku sunku juos suprasti.
Kokias isvadas galiu padaryti dabar? Tailandas, deja, nera mano salis. Viskas cia gera, labai tvarkinga, labai grazu, bet... taip svetima. Jauciuosi tiesiog turistu, o ne keliautoju.i atostogauti i Tailanda - tikrai nuostabi salis.
Bet... jei kas sugalvotu atvykti atostogauti i sia sali - tikrai rekomenduoju. Lyginant su Europos kainomis - nebrangu, gyveni kaip karalius ir megaujies kiek kitokia atmosfera nei Europoje.

Bankokas

Jau trecia diena Bankoke. Vis dar neatsigaunu po kulturinio soko. Per penkis menesius ipratau gyventi labai paprastai, aplinkui jokio grozio ar panasaus kulto. O cia - Bankoke - milijonas turistu, kuris kaip graziau apsirengs, kurio geresne sukuosena, kurios geresnis makiazas. Pagrinde turistai ir keliautojai apsistoja vienoje vietoje - Khao San Road ar salia jo. O ten visiska musu Palanga - restoranas ant restorano, gatvese visiskas turgus. Ir prekiu prekiu gausybe! Gali nusipirkti vvisko, ko tik pageidauji. Visiskas vartotojiskumas. Nepatinka man tai.

Ir siaip , kiek sutikau vietiniu - viskas sukasi apie pinigus.. Na bet sutikau tik tokius, kurie ir dirba su turistais. O kaip zinia - turistai atvyksta su storom piniginem. Ir tai dazniausiai tiesa, mat panasu i tai, kad daugelis atvykusiu yra tik atostogautojai, o ne keliautojai.
Beje, brangu cia viskas. Gal is Lietuvos atvykusiems pasirodys pigu, bet is Indijos - kainos vos ne dvigubines. Teks susiverzti dirzus.

Tikiuosi, kad ispudis pasikeis pabegus is Bangkoko. Dar si vakara naktiniu traukiniu vykstu i siaure - i Chiang Mai. Tai antrasis pagal dydi miestas, bet kiek zmones pasakoja, ten net energija kitkia. Laukiu nesulaukiu .

Labai labai karsta Bangkoke. Diena nors ir karsta, bet siek tiek vesiau nei Indijoj, tad kaip ir pakesti imanoma, bet uztat nakti visiskai neatvesta - vat tai yra nepakelima. Vakare sedi lauke, prakaitas tiesiog zliaugte zliauge. Labai sunku uzmigti.
DAr valgis - negaliu pasakyti, kad nesu susizavejusi maistu. Vien tik mesa, zuvis ir visokie kitokie gyviai (kelis kartus maciau kepintus vabzdzius pardavinejant). Kadangi daug maisto gaminama tiesiog gatvese, tai tos gatves pilnos maisto kvapo. O man - beveik vegetarei - tas kvapas ziauriai nepatinka. Ir dar klausimas - ka valgyti? Negaliu gi visa laika gyventi makaronais/ryziais su darzovemis - baltymu reikia. Geriausia, ka radau - tie patys makaronai su Tofu. Jokiu lesiu, pupu ar zirniu. Paneero zinoma irgi nera . Vat Indijoj net visokie snack'sai labai baltyminiai - lesiai, avinzirniai ir panasiai. - nusiperki pakeli - stai tau ir baltymu doze (pasiilgau indisko maisto!). Na bet gal ka nors sugalvosiu - jogurtai, riesutai.
Ir is viso reikia man baigti lyginti Tailanda su Indija - jokio jokio panasumo tarp ju nera. I Indija dar vis tiek sugrisiu, o siuo metu bandysiu pasinerti i kita kultura.
Laukiu nesulaukiu!

Paliekant India :(

Vakar isvykau is Indijos :( :( :(
atskridau i Tailando sostine Bangkoka. KAdangi neturejau atgalinio bilieo, tai per didelius vargus gavau viza tik dviem savaitems. LAiko tikrai per mazai. Na bet kaip nors bandysiu sugalvoti.
Dar leidziantis lektuvui pro langa maciau, kad sugritu ... atgal i civilizacija. Bet to dar taip nesinori :( Ir Bangkokas toks turistinis turistinis atrodo - na bet tai tik, pirmojo vakaro ispudis. Kol kas man tai dar nelimpa prie sirdies. Mano siela dar vis Indijoj... Sirdis verkia :(

Na o kol bandysiu perprasti Tailanda, paskutiniai strichai apie Indija. Mano ispudzius vis a laika galejot skaityti, tad mano sesers Gintares (kartu keliavom menesi laiko) pastebejimai ir isvados apie jos Indija :)

Įspūdžiai iš Indijos

Baigiantis Neringos kelionei po Indiją, aš parašysiu savo įspūdžius apie šią šalį ir taip padėsiu tašką. Visų pirma, Indija – tai visai kitas pasaulis, nepanašus į tą, prie kurio mes pripratę. Ir svarbiausia, kad tu turi prie jo taikytis, jis tikrai nesikeis dėl tavęs.

Pirmas dalykas, pastebėtas nusileidus oro uoste – kvapas. Buvo didžiulis rūkas ir man taip smirdėjo rūkytu kumpiu! Nesvarbu, kad ten dauguma vegetarai ir tikrai niekur nerūko kumpių, kelias dienas vis jaučiau šį kvapą.

Antras dalykas – Indija šokiruoja. Aš labai puikiai laikiausi, nes Neringa gana neblogai mane paruošė psichologiškai, kad ten bus viskas kitaip. Ji net spėjo pasiskųsti, kad atvykau ir niekas manęs nešokiruoja. Bet tik po kelių savaičių supratau, kad mane iš tikrųjų taip šokiravo, kad aš net nesupratau to. Nusivesti mane pačią pirmą dieną į musulmonų rajoną nebuvo pati protingiausia mintis, nes po to turėjo praeiti keletą dienų, kad man dingtų noras sėdėti viešbutį, kur niekas manęs nemato ir į mane nespokso. Bet tos dienos greit praėjo ir pradėjau mėgautis buvimu Indijoj. Na o jų sugebėjimas sutalpinti žmonių į autobusą tiek kiek reikia, nešiotis daiktus ant galvų, išlikti švariems kai aplink tiek dulkių ir t.t. tebestebino visą kelionę.

Dar vienas išskirtinis bruožas – gali jaustis tikra žvaigžde. Daug kas tave kalbina, prašo nusifotografuoti ir kitaip rodo tau dėmesį. Merginos, kam trūksta dėmesio – Indija puiki tam vieta. Ir ištekėti ten gana lengva, tikrai ne vienas pasiūlys tapti jo sūnaus ar paties žmona.

Apie Indijos įžymybes – fortai, rūmai puiki vieta pasivaikščiot ir ypač pasikarstyt: ten ne Europa, tad po monumentus gali karstytis kaip nori, tik nereikia tikėtis kokių nors apsaugų. Tad jei nukrisi – tavo bėda. Labiausia man patiko vieni rūmai su požeminiais aukštais [ten apšvietimas toks pats kaip prieš keletą šimtų metų, ir tai tais laikais matyt buvo šviesiau – jie turėjo naudoti kokias žvakes ar pan.]. Tad po vingiuotus koridorius teko vaikščioti pasišviečiant fotoaparato blykste, bet tikrai labai linksma, gal net šiek tiek bauginančiai linksma. Taj Mahalas dar dabar man iškyla prisiminimuose kaip kažkas neįtikėtina: žiūri ir nesupranti, iš kur toks vaizdas,nes atrodo kad nieko ten stebuklingo – tik baltas marmuras, bet jis atrodo toks ĮSPŪDINGAS!!!! Šventyklose irgi jaučiama kitokia atmosfera, bet daugiau mačiau nebeveikiančių šventyklų. Pūdžoj irgi nepabuvau, bet girdėjau – tiesiog buvo labai daug žvakių, žmonių ir uždara patalpa, deja, man ten išstovėti pritrūko oro.

GOA – rojus Žemėje, ir aš nė kiek neperdedu. Ir kiekvienas ten nuvykęs negalėtumėte su manimi nesutikti!!! Tad visi,ką Neringa kvietė atvykti į Goa per jos gimtadienį, griaužkit nagus! Būdama ten sesei sakiau, kad nei vienas, kad ir tik savaitei atskridęs, nebūtų pasigailėjęs išleistų pinigų. Išvis, tai vieta, į kurią norisi sugrįžti ir joje pasilikti..

Pabaigai galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog Neringa išvyko į savo Didžiąją gyvenimo kelionę. Laimingi tie žmonės, kurie gyvenime ryžtasi padaryti kažką panašaus. Ir dar džiaugiuosi,kad sesers dėka ir aš nuvykau į Indiją, nes ši kelionę ilgai bus ĮSIMINTINIAUSIA mano gyvenimo kelionė.

Happy Happy Holy!!!

Siandien svenciame Holy. Gal per kokias tai zinias pamatysit vaizdeliu is Indijos - zmones soka ir "svaidosi" dazais. Visi vaiksto spalvoti - veidas, plaukai, rubai. Dziugavimu ir sveikinimu su kaupu. Labai mielas ir grazu. Gal panasiai kaip pas mus Naujieji metai svenciami. Visi vaiksto su dazu maiseliais ir sutike pazistamus, draugus, juos "nuspalvina" - "Happy Happy Holy!".

Sita svente galima sakyti tesiasi dvi-tris dienas. Prasidejo vidurnakti - specialioje vietoje prie vienos is sventyklu visa nakti buvo deginamas lauzas. Man dalyvauti neteko, taciau isgirdau tokius pasakojimus: kiekviena seima kazkokio tai proceso budu (nesupatau aiskinimo) "nuima"blogumus is kiekvieno seimos nario ir "perkelia" i dziovinta karves mesla (jau minejau, kad su karves meslu jie daro begales begales dalyku). Ta dziovinta mesla - lekstes pavidalo ovala- nunesa i tam tikra specialia mantru ir lauzo vieta ir sudegina. Kad meslas dega gerai, suzinojau dar is saltojo keliones periodo - visur - ir Haridvare, ir Vrindavane, ir Delyje vakarais deginami meslo lauziukai. Meslas - tai tiesiog prakura, kvapo aisku jokio (neskaitant lauzo kvapo). Taigi, visu blogybes yra sudeginamos per nakti, o ryte zmones susirenka pelenus ur pelenais nubrezia bruksni kaktoje ties vidine (treciaja) akimi ar ties siela (ivairiai jie patys aiskina) - kaip palaiminima. Ir sako, kad tai yra zymiai svarbiau ir efektyviau negu sventyklose kunigai uzbrezia - efektyvu visiems metams. Tai va, gavau ir as toki palaiminima - dar pries pat rytui isaustant :)
Sekanti diena (ty siandien) turetu buti karves meslo festivalis - svaidymasis meslu. Bet tai jau retai kur tevyksta - gal tiktai maziau moderniose vietose - giliame kaime ir pan. Taigi Khajuraho torkios atrakcijos nera. Khajuraho si diena - tai spalvu diena. Sausu milteliu diena. Vat ir mano veidas visas rozinis su trupuciu geltonos ir zalios sia diena buvo :) . Ai, dar kazkas i plaukus pribere sakyciau dziovintos "zelionkes" - mano pirstai zali zali, nenusiplauna, o ryt ir plaukai zali bus :)
Ryt bus pagrindine spalvu diena - kol kas tiksliai nezinau, bet pasakoja, kad zmones taskysis skystais dazais, tikriausiai gerokai rimtesniai. Gali buti, kad kokia savaite ar dvi teks vaikscioti nuspalvintu veidu.
Kaip ten bebutu, svente labai nuotaikinga :) Happy Happy Holy!!!

Ir su pirmaja pavasario diena! Pas mus cia kasdien vis karsciau ir karsciau. Net keista, kad dar pries gera menesi paltuko norejosi. Dabar vidurdieni per karsta vaikstineti.
kaip supratot, as vuis dar Khajuraho. Apziurejau izymiasias kamasutros sventyklas - tos kamasutros ten laabai mazai, tik po keleta figureliu ant kiekvienios sventyklos. Ispudi daro tai, kad 1000 metu senumo sventyklu kompleksai yra taip gerai isilaike. Labai grazu, nors...apziurejus kokius truis sventyklas, kitos atrodo tokios pacios. Ir kadangi tai tik istorinis monumentas, jokios s[pecialios atmosferos nera. O vat visai salia yra veikianti Shyvos sventykla. Kazkuri tais vakara nuejau i puja - kazkas panasaus i pamaldas. Vat ten tai gera gera atmosfera. Tikiuosi dar karta nueiti, bet - ryt negaliu, mat pries apsilankant sventykloj, reikia nusimaudyti. O maudytis kaip ir negalesiu,, nes spalvu nusiplauti negalima visa diena :) O dar sekancia diena iskeliausiu i Varanasi. Na bet ziuresiu, kaip gausis... Go with the flow...
Mudu su Kalu padarem dvieju dienu isvyka motociklu - gal mazdaug vrs 60+30 km nuo Khajuraho - Kalindzer ir Ajalgar (ar kazkaip panasiai). Apsilankem dviejuuose gal ne per geriausiai islaikytuose fortuose, kurie butent tuom ir zavi, jog labiau panaseja i dideli parka ar tai dziungles su tam tikrose vietose esanciom sventyklom ir rumu liekanom. Kelione buvo labai ispudinga, tik gal kiek pavargdavau nuo sedejimo ant motociklo - grizinejanty namo vaziavom daugiau nei keturias valandas. O man tai yra daug - labai uzpakali paskausdavo.
Vienoje is sventykleliu ivyko galima sakyti laimingas nutikimas. Basomis (naturalu - juk buvom sventykloje!) lipome laiptukais zemyn is arciau apziureti oluose iska[ptuoto sokancio sShyvos, kol staiga Kalyu, besileidziantis pirma manes staigiai atsoko. MAt koja jis vos nepadejo ant laiptuko tiesiai tiesiai pries pat gyvates galva... Jei netycia nebutu paziurejes zemyn, peda butu atsidurusi pora centimetru pries pacia gyvate, nuodinga zinoma. Sioksd toks sokas buvo. Bet veliau apkalbejom, kad ivyko bent keli laimingi atsitiktimumai - visu pirma, jog ne as ten buvau (nedaznai sutinku gyvaciu,, tai turbut nebuciau sureagavusi), antra - kad paskutine sekunde Kalu paziurejo zemyn ir isvenge ikandimo. VAt taip laimingai (nes nieko blogo nenutiko) mes ir pakeliavom.
Na gana, prirasiau jau begales. Datr karteli - Happy Happy Holy!

Linksmumai Khajuraho

Laikas bega neitiketinai greitai. Ypac Indijoje. Dar ka tik ka tik pasitikau savo seseri, o jau ir islydejau :( po menesio. Islydeti buvo labai labai liudna. Labai stipriai pajutau namu ilgesi. Pasiilgau Jusu visu - labai labai. Bet keliones savo baigti dar nenoriu. Jauciu dar ne laikas.
Sekanti stotele tikriausiai bus Tailandas. Bilieto dar neturiu, bet jau siomis dienomis planuoju nusipirkti.

Isodinau seseri i Deli vykstanti traukini, o pati autobusu isvaziavau i Khajuraho. Tame mieste gyvena vienas mano draugu-bendrazygiu indas Kalu. Vaziuodama guodziau save, kad nebusiu tenais tokia vienisa - juk kazka jau pazistu. Velasi vakare atvykau i mazucio miesto mazute mazute autobuso stotele. O toje stoteleje buvau pasitikta su didziausiomis fanfaromis. Kalu prasitarde savo draugams kad as atvykstu, tai visi tie draugai ir atvaziavo i stoti pasitikti. Milijonas (hmm, gal kiek maziau) draugu sauke "Neringa" man tik tik islipinejant, staiga mano rankose kazkokie tais saldumynai - vos ne kaip musu tradicija pasitikti su duona ir druska :) Letai letai, bet triuksmingai triuksmingai sedom ant motociklu ir buvau nuvezta i viesbuti. Vioesbutis buvo jau is anksto uzbukintas, kambaryje irgi begales siurprizu paruosta - kad kambaryje butu jauku kaip namuose.
Na tai ka, trecia diena Khajuraho - mieste su kamasutros sventyklomis, bet juju kol kas dar neaplankiau. Mat nera laiko. Kasdien Kalu ir as vazinejames apylinkese - po mazus mazus kaimelius, jokiuose zemelapiuose nepazymetais takeliais. Naturalu - jis gi vietinis ir zino kur kokios fainos vietos. Kaifuoju nuo vaizdu, nuo kitokio keliavimo tipo. kazkaip net nelabai degu aplankyti vietines izymybes - taip gera matyti mazuciu kaimeliu gyvenima, sutikti zmones, regeti ju nuosirdzias sypsenas.
Kasdien per pietus valgom Kalu namuose. Na tai irgi savotiskas patyrimas. KArtais siek tiek nejaukiai jauciuosi, mat mama angliskai visiskai nekalba. O ir indu keistas svetingumo supratimas - jei kviecia i svecius, tai nereiskia, kad butinai turi bendrauti su tavimi. Pakanka, kad esi ju namuose ir (tai labai svarbu) valgai ju maista. Na tai kol as ir Kalu valgom kartu, tai kaip ir ok, bet kadandi rankomis valgyti as nemoku taip greitrai, tai Kalu visada anksciau baigia ir kiek pasedejes eina ruostis sekanciai kelionei. O tai reiskia as lieku su mama, kartais dar kuris nors brolis buna. Na tiesiog sedziu ir valgau sau. Man tai dar vis keista, bet zinau, jog tai yra normalus ju svetingumas. Zinau, kad jo seima mane labai gerbia - jau vien del to, kad esu sunaus ar brolio drauge. Beje, valgymas seimoje suskirstytas: is pradziu valgo tevas - mat pries valgi jis meldziasi ir aukoja maista dievams, po to valgo vaikai ir sveciai (ar atvirksiai),ir galu galiausiai - mama. Vat tokia sistema.
Dar nepapasakojau, kad mano draugas briklauso brahminu seimai - auksciausiai kastai. Labai tuom didziuojasi. Bet tai nereiskia, kad auksciausios kastos nariai nedirba. Zinoma, jie yra ypac religingi, seka visomis induizmo tradicijomis. Ir jokios mesos ar kiausiniu!!! Jokiu budu! Na zinoma, alkoholis irgi turetu buti vengiamas, bet vat Kalu tai kartais geria. Bet tada neina namo nakvoti - per daug gerbia savo tevus. Zodziu, pamazu pamazu jauniomas igauna kitokias tradicijas. Bet pagarba seimai ir religingumas islieka. O tai zavi iki negalejimo. Pavyzdziui, tik atvykus i miesteli, musu visa sutve nuvykom i sventykla. Deja ji buvo uzdaryta. Tai visa jaunuoliu kompanija priejisi paliete sventyklos laiptus ir savo sirdi. Kiekiena karta ziuriu ir negaliu atsistebeti. Labai grazu.

Beje, Khajuraho miestelis pasizymi ikiriu pseudo-gidu demesiu. Pasakoja, kad vienas turiustas gatve eiti kaip ir nesugebetu - kas nors vis tiek pristoja. Vat tuo ir jauciuosi iskirtine. Visa laika Kalu su manim, jei jo nera - Kalu butinai siuncia viesbucio berniuka (12m amziaus) kartu su manimi. Vat einam mes gatve, pseudo-gidai bando pristoti, o tas berniukas Vanty (o gal OneTee?) informuoja, kad as esu Kalu drauge. Kabinejimaisi baigiasi (Kalu skamba kaip koks slaptazodis), ir arba pseudo-gidai pasisalina ar ba ima bendrauti kaip su draugu ("Mano draugo draugas yra man dvigubas draugas").
Laikas pietauti, nes tuoj tuoj restorana uzdarys. Iki!

Pamazu pamazu teks isvykti is dabartiniu namu...

Indija man tapo kaip namai. Cia jauciuosi kaip zuvis vandenyje. Visur kur atvykstu - man gerai, bele kur bebunant - kaifuoju. Deja deja dabar sededama prei interneto ieskausi pigiu bilietu isvykti is sios salies. Nenoriu nenoriu nenoriu!!! Bet ka daryti, jei viza baiginejasi? Niekur nepasislepsi, tik atvykus i nauja vieta reikia rodyti pasa. Nera vizos - nera ir kur gyventi... Vat taip va. :(

Nors gal visada yra smagiau atvykti i jau zinomas vietas. Per ta laika, kol buvau aptilusi, apsilankem ir vel mano megstamiausiam Goa papludimyje (ech, labai jau ten gera!), Vel nuvykom i Haridwar - i Kumbha Mela miesta.
NA ka gi cia daug papasakosi apie Goa? Smelis, jura, saule, malonus zmones, geras maistas ir poilsis poilsis poilsi. Tiesiog rojus. Visada labai sunku is ten isvykti - tiesiog per prievarta reikia padaryti. Vat todel protingai ir pasielgiau - pries atvykdama ten nupirkau traukinio bilietus. NA bet visgi buvo liudna liudna isvaziuoti. Juolab kad si karta nesu tikra ar ten dar pavyks sugrizti...

Is Goa traukinuku per 42 valandas atvykom i Delhi, pailsekom pusdieni ir pusnakti :) iskeliavom i Haridwar - i didziausio religinio susiejimo pasaulyje svente. Nepamenu ar rasiau anksciau, bet sis festivalis trunka istisus 3 menesius, kiekviena ar beveik kiekviena diena yra kazkuom ypatinga. Bet tame tarpe yra trys pacios pacios svarbiausios dienos - butent tada mes ir pabuvojome. Zmoniu begales begales, tiek daug, kad kartais tiesiog uzstrigdavome minioje. Bet pamatem Sadhus ( vienuoliai) ir ju palydu parada. Gal butume nieko ir nepamate per begaline minia, bet viena vietiniu chebryte "uzkele" mus ant masinos, tad buvom beveik VIP vietose :) .

Aha, be abejo masines maudynes Gange. Ir mudvi siek tiek pabraideme. AS kazkaip nesiryzau nerti visa - dar nesupratau, gailiuosi to, ar nesigailiu... Beje, GAngas Haridware yra kiek malonesnis nei Varanasyje (ten dar nebuvau, bet kiek maciau is notrauku etc). Vanduo zydras zydras - tik tik istekejes is kalnu, saltas saltas, bet platuuuus, sraunuuuuus!!! Labai grazus!
Nors zmoniu begales, taciau atmosfera labai gera - tiek sventas miestas, tiek religine svente zmones nuteikia gerybiskai. Ir siaip pati miesto energija kazkokia ypatinga. Tokia pati, kaip kad jauciasi kokios nors sventyklos viduje (gal kam geriau isivaizduoti - baznycios viduje). Gali vaikscioti vaikscioti, arba sedeti ant sedeti ant Gango kranto ar siaip kurioje nors galveleje; sedeti sedeti, ir taip gera gera... Neapsakomai... Buvo taip gera, taip gera, kad aisku nesinorejo isvykti. Bet ir vel tie traukiniu bilietai! Ilgiau pasilikti nebegalejom :(
Isvykau dar su viltimi, kad gal gal dar karta atvyksiu i Haridwar pries pat isvykdama is Indijos... Pamazu rodos, kad nebepavyks :(

Na o siandien mudvi esam Agroje. TAj Mahal'o - monumento meilei - mieste. Taip jau netycia gavosi, kad butent per VAlentino diena ziurim nuo stogu i monumenta. NA, mano sesuo ir i pati Taj Mahal nuejo, as nebeejau i vidu - ziauriai brangu ten. Bet ir nuo stogo gurksnojant arbatele vaizdas nuostabus - Taj MAhal yra tiesiog ranka pasiekiamas.
TAi visiems siunciu meiles linkejimus is Agros. LAi musu visu meile butu tokia stipri, kaip to kazkokio seicho (nepamenu vardo).

Indu filmai

Svenciant Gintareles gimtadieni, sugalvojom nuveikti ka nors neiprasta - nuejom i kino teatra, i filma "3 idiots". Filma rekomendavo bent keletas zmoniu, tuo labiau kad pastaruoju metu vakarais ir rytais ziurim indiskus muzikos kanalus, kuriuose ZINOMA! rodomi klipukai is filmu (visi zino, kad viena indisko filmo ypatybiu - dainos ir sokiai). Tad dali muzikos, o taip pat ir herojus jau zinojome.
Nors zinojom, kad filmas rodomas indu kalba, bet mudvi vis tiek pasiryzome. Ir nepasigailejome. Meiles istorija ne tokia jau ir ryski - filmas labiau apie 3 studentus draugus. Filmas labai smagus, jaunatviskas, dailus. Muzikyte irgi sauni. As suprantama siek tiek jau pripratau prie indiskos muzikos - tiek popso ir tiek religines muzikos - mantru. Bet tai, kad ir mano sesuo nesirauke nuo muzikos - vadinasi, viskas su mano muzikiniu skoniu dar tvarkoj :)
Jei kartais Kino pavasaris ir vel rodys indisku filmu programa - visai rekomenduociau paziureti sia komedija "3 idiots".
Na o pratesiant ypatinga diena, po filmo nuejom sventiskai papietauti i ... "Pizza Hut". Norisi gi kazkokio isskirtinumo. Beje, Delyje maciau McDonads restorana :) - kazkaip nesugalvojau uzeiti pasidometi, kokius hamburgerius jie siulo. Ech, bet gal dar bus sansas.

Tikriausiai daugeliui sukelia juoka mano nusiskundimai saltu oru. Bet supraskit, kad temperaturu skirtumas nuo +35 diena ir +22C nakti iki +20 diena ir +6+8C nakti - pakankamai dideli. O blogiausia, kad nei pakankamai siltu rubu turiu, nei kambariuose kokio tais sildymo nera. Grizti i savo kambari, lendi i miegmaisi ir is jo islisti visiskai nenori. Juolab kad ir vanduo teka tik saltut saltutelis. Orelis ne juokas...Bet ka galiu pasakyti - jau pabegau i pietu Indija. Mat pries keleta dienu atvyko mano sesuo Gintarele. Nenorejau, kad ir jai tektu salti, tad nusprendem isskristi i pietus :) Tai jau antra diena silumoje. Ach, kaip gera!Bet grisiu prie saltosios Indijos. Joje praleidau daugiau nei savaite. Praktiskai visa laika keliavau kartu su slovene Lidija ir indu Kalu. Labai labai gera kompanija. Taigi, kartu aplankeme 2 bene pacius fainiausius Indijos miestelius - Haridwar su neitiketinu pasiruosimu Kumbh Mela festivaliui ir Vrindavan. 2 sventos upes - Gangas ir Yamuna. Gangas Haridware neitiketino skaidrumo ir matyt saltumo. Visai kaip kalnu upe. Nebridau i ji vien del salto oro. Bet vaziuosim su seserim vasario vidury - tai gal isdrisiu ir as koja ikisti? Haridware ir Vrindavane teko patirti nauju ispudziu - gyvenom ashrame ir daramsaloje. Ashramas tai siek tiek grieztas buvo - jokio rykymo, jokio alkoholio ir pan (o saaaaltaaa, taip norisi is vidaus susisildyti...), daramsaloj - liberaliau - tik tiek, kad alkoholkio ir neturejom (kurgoi nusipirksi sventuosiuose miestuose! nebent juodojoj rinkoj, bet mes nepersistengem). Ashramu zmones beveik nekalba angliskai (gal kokius 100 zodziu zino), o bendrauti oj kaip nori... Gerai, kad musu kolega indas Kalu vertejavo :)Aha, kas dar gero ashramuose - rytais ir/ ar vakarais matydavom smalsaujancias pelytes, keleta kartu ir ziurkyte buvo uzklydusi. .. Bet uztat jokiu tarakonu! ir jokiu uodu! - per salta.Bet kokiu atveju, abu miestai tiesiog istabus! Gal tikrai tiesa, kad sventuose miestuose netgi kiktoikia energija jauciama. Ziauriai ziauriai patiko. Ir planuopju ten sugrizti - tik gal apsistosiu tiesiog viesbutyje.Indijoj liko buti kiek maziau nei du menesiai, taciau jau dabar reikia sugalvoti, ka dar tikrai noriu aplankyti - laiko ne per daugiausia. Laikas [pradeti dairytis bilietu ir i kitas salis - siuo metu taikinys butu Tailandas. Bet dar konkreciai nezinau...

Keliones naujausiais metais

Ojojoj, kaip seniai bebuvau prie interneto. Vis labiau ir labiau tolstu nuo tokio visai neseniai iprasto dalyko - kompiuteris. Tolstu ir visai nepasigendu...

Nors ir paveluotai, sveikinu visus su Naujaisiais metais. As pati Kaledas ir Naujuosius metus sutikau Goa, Palolem papludimy. Norrs daugelis sako, kad tai taip nuobodu, tokia turistine vieta - bet man vis vien. As tiesiog turejau gera gera poilsi papludimyje su gera kompanija, geru maistu, jura, saule ir visais turtistiniais privalumais. Kartais tai taip faina :)

Pailsejusi :) aplankiau pora vietu, po to turejau ilga ilga kelione is Bamgalore i Haridwar per Deli.

Bangalore-Delhi kelione turejo trukti 40 valandu, uztruko 49 valandas. Siek tiek pavelavom :) Toliau 9 valandu naktis Delio traukiniu stotyje, ir dar vienas traukinys, 10 valandu keliones (pavelavom tik 4 valandas) . Ilgosios keliones metu issiaiskinau turbut jau visus keliavimo traukiniais ypatumus, teko nebesibaidyti kruvos tarakonu (gerai, kad ten tie tarakonai - vokietukai - tokie pat mazi, kaip pas mus LT) , valgyti traukinio maista ir tt. Mano kompartmente buvo tik vyrai - medicinos studentai - linksmuoliai, diedukas - tyulenis, uncle - bajeristas, anekdotu megejas, dvieju vaiku tevas ir dar laikas nuo laiko kas nors ateidavo i istisai linksma kompanija. Tai tie vyrukai rupinosi visaip manoim - valgyti pirkdavo, tik atsibudus kavos atnesdavo - tos indiskos kavos (karstas skiestas pienas su truputeliu truputeliu nescafe), ir galiausiai galiausiai atidave savo silta megztini. Mat keliaujant daugiau nei 2000 km, labai pasikeite oras - is karsto karsto pasidare saltas, kai reikia visus rubus apsirengi, ilisti i miegmaisi ir drebant laukti kavos ar chai'jaus.

Pakeliui i Haridwar sutikau slovene mergina su indu draugu. Kartu atvykom i Haridwar, kartu apsistojom ashrame, kartu keliaujam aplinkui.

Papasakosiu daugiau veliau, dabar turiu begti.