2010 m. kovo 31 d., trečiadienis

Thailand - Myanmar

Pabuvojusi keleta dienu mazuose Tailando kaimeliuose, galiu drasiai sakyti, jog tos vietoves man paliko zymiai geresni ispudi. Per sias dienas apsilankiau Tailando siaureje - miesteliuose Ta Ton ir Mae Salong. Nuostabios vietos, apsuptos kalnu. Zmones zymiai nuosirdesni. Ir - Ta Ton nera "7/eleven" parduotuves - to begalinio tinklo visame tailande - uz kiekvieno kampo po parduotuvyte. Aisku patogu, nes jos dirba 24 valandas per para, bet kazkaip saunu buvo lankytis vietinese parduotuvelese :)

Siuo metu esu apsistojusi Chiang Rai - jau kelinta diena. Ispudingiausia siame miestelyje yra Night Market (naktinis turgus) - mazdaug 6 valanda susirenka prekeiviai su visokiausiomis prekemis (tiesa sakant per daug ju neziurinejau). O svarbiausia, kad tame night Markete yra dvi aikstes su scenomis. Scenose groja ir/ar soka vietiniai artistai, o aplinkui aikste yra issideste begales maisto prekeiviu (gerai gerai - ne begales, bet vis tiek ju daug). Labai smagu - nusiperki sau maisto ar kokio gerimo ir megaujiesi artistu pasirodymais. As turbut minejau, kad Tailando maistas man niekaip niekaip neitinka. Mesos ir visokiu vabzdziu as ir taip nevalgau, bet net jei maistas yra vegetariskas, jame yra matyt naudoja kazkokie tai prieskoniai, kuriu negaliu pakesti. Tai arba valgau tam, kad valgyciau, arba ieskau kazkokios tai iseities. Ir viena iseiciu buvo - meksikietiskas maistas tame paciame markete. Vat tuo maistu tai as megavausi! Net dabar seiles varva prisiminus :)
Visgi Chiang Rai miestelis gal nera vertas 4 dienu, bet jame teko pasilikti del besibaigiancios Tailando vizos. Noredama pasidaryti nauja viza, vakar isvykau i pasieni su Myanmar (exBirma). Pasinaudojau proga ir "ikisau nosi " i sia sali. Ir koki patyrima as gavau! Salis atrodo zymiai vargingesne nei Tailandas, bet uztai zmones - tokie nuosirdus, tokie mieli, visa laika besisypsantys! Is karto pasijutau kaip namie (Tailande as vis dar jauciuosi visiskai svetima). Vaiksciodama gatvemis netycia uzklydau i kataliku baznycios organizuojama jaunimo stovykla - besiruosiancia velykoms. Daugiau nei simtas vaiku (10-16 metu amziaus) susede dainavo - negaliu sakyti, jog giedojo, mat per daug pakilios nuotaikos tos dainos buvo. Po kiekvienos dainos jie dziaugsmingai sau plodavo. Man paaiskino, kad butent sias giesmes ir dainuos per velykas baznycioje. Isivaizduoju, jei pas mus baznyciuose taip linksmai viskas butu - zymiai noriau zmones jose lankytusi. Po kurio laiko jaunimas issiskirste i komandas ir zaide visokiausius zaidimus. Stebejau juos kalbedama su 2 vienuolem, 1 vienuokliu is tailando, 1 vienuoliu - po keliu menesiu tapsanciu kunigu, bei dar keliomis moteriskemis, turbut dirbanciomis tenais. Viena moteriske turbut kokiu 70 metu, bet tokia gyvybinga, kad net zavu stebeti. Po kurio laiko as ir vienuolis is Tailando nuejom aplankyti poros budistu sventyklu. Kalbejomes ir nepastebimai greitai prabego paskutine mano valanda - reikia kirsti siena, kol nevelu.

Na ir aisku - pasirodo pavelavau. Perejau Myanmaro siena, o Tailando pasienis jau kaip ir uzdaromas buvo. Tai nei sen, nei ten eiti nebegalejau. Tai ka - teko duoti kysi, ir mano dokumentai buvo sutvarkyti nors ir po darbo valandu. Bet - is Mae Sai miestelio jokiu autobusu i Chiang Rai nebebuvo. Tad teko ieskotis viesbucio ir likti nakvoti tenais, nors ir jokiu jokiu daiktu su savim neturejau (na aisku - kamera ir pasas bei pinigai buvo prie manes). Viesbucio paieska irgi nepraejo be kuriozu, bet visgi pavyko surasti realiatyviai pigia nakvyne, bet kazkur uzmiesty, visiskoj laukymej, kur jokio interneto nera ir absoliuciai nera kas veikti. Na, galvojau, anksti uzmigsiu - anksti ztsikelsiu ir anksti ryte grysiu i Chiang Rai (mazdaug pusantros valandos kelio), kad speciau issiregistruoti is kambario. Na ir ka - po tokiu teigiamu emociju Myanmare, niekaip nepavyko uzmigti. Tai aisku ryte pramigau, o i savo viesbuti atvykau jau per velai. Reikia dar uz viena diena moketi. Na tai ka, ramiai sau issistudijuosiu tolesni marsruta ir ryt is pacio ryto patrauksiu pamazele link Bangkoko (per kokia savaite noreciau pasiekti ir gal dar pieciau nuo bangkoko apsilankyti).
Tai tiek mano pastaruju nuotykiu.
O i Myanmara sugrisiu butinai!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą