Nors ir kaip patiko keliauti po Dykumu krasta Rajastana, taciau negaliu visa laika praleisti ten. Reikia judeti judeti - niekada nezinai, gal uz kampo rasi dar fainesni kampeli...
Taigi, palikau Rajastana ir atvykau i gretimai esancia valstija -GUJARAT. Visu pirma atkeliavau i tolimiausia taska - viena is 7 sventuju miestu Dwarka. Mazas mazas miestelis, pilnas piligrimu. Gyvenu kokiam 4 aukste (o tai jau pakankamai aukstai). pro langa matau stogus, tolumoje - jura ir svyturi. Labai jauku.
Vakare nuejau i sventykla - pagrindine Dwarkos lankytina vieta. Uzsiparinau labai, mat i sventykla negalima eiti su fotoaparatu - reikia palikti saugykloje. Kazkaip man nesaugu ten palikti brangu daikta - tai nukeliavau i sventyklos ofisa, bandziau susitarti, kad praleistu su kamera - nepavyko. Vienintelis, ka laimejau - tai speciali mano daiktu apsauga - pagal virsininko isakyma :) Vis tiek jauciausi nelabai saugiai, bet palikau (o po to atgavau :)
Tai vat - nuejau i sventykla, o ten toookios linksmybes. Mat vienas kaimelis kaip tik atliko kasmetini zygi - pestute atkeliavo 550 km is savo kaimo i Dwarkos sventykla. Keliavo apie 100 zmoniu - ir jauni, ir seni, ir vyrai, ir moterys - likusieji (apie 300) atvaziavo tik tai specialiai dienai. Zodziu tie zmones linksminosi sventykloje, muse bugnelius, dainavo soko it tt. Sedejau visa issisiepusi - negali nesisypsoti. Ir staiga pribego viena mergina ir pradejo mane tempti i sokio viduri - pavyko issisukti. Bet pradejau su jais bendrauti, vieno zmogelio is ju kompanijos deka gavau leidima uzlipti i sventyklos virsutinius aukstus - ziauriai faina buvo klaidzioti mazais koridoriukais, smulkiais laiptukais, dairytis pro mini balkonelius :) Po pabuvimo sventykloje, tie piligrimai pakviete mane pavakarieniauti kartu. Nuejau su jais - pamciau neitiketina organizacija - kaip suorganizuoti vandeni, maista, nakvyne 400 zmoniu. Valgiau kartu su visais - sedint ant zemes, valgant rankomis (nors as labai nemegau tokio valgymo budo, taciau jau baigiu priprasti - tai jau ne pirmas kartas, kai sveciuojantis tenka valgyti vieninteliu irankiu, kuri turiu - ranka).
Po vakarienes dar pasisnekucioavau su begale zmoniu, ir buvau parvezta namo, nors mano viesbutis uz kokiu 7 min kelio.
Tai vat, nors ir maniau busianti Dwarkoje tik viena diena, taciau pasilikau antrajai. Smagu, ramu, miela siame miestuke.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
džiugu skaityti tokias smagius ir nuotaikingus laiškus. labai praskaidrini pilką mūsų dangų ir kasdienybę nuspalvini ;) neabejoju, kad visi laukia ir nuotraukų. jei nesunku, atsiųsk ar įdėk keletą. trūksta čia mums saulės. gal bent tavo nuotraukytės atstotų dalį jos.. :)
AtsakytiPanaikintismagu, kad pavyksta atsidurti tinkamoje aplinkoje. turbūt niekad nepasijautei vieniša, ar ne? iškeliavai su nerimu ir galbūt baime, o dabar, štai, vien tik šilti prisiminimai, geri žmonės. panašu, kad mano ilgasis palinkėjimas albume pildosi ;) puiku!
laimingai *