Paskutine diena Gujarat'e

Ryt bus paskutine diena Gujarat valstijoje. Siuo metu esu valstijos sostineje Ahmedabe, pagrindinis tikslas atvykti si miesta - geresnis susisiekimas su sekancia valstija - vat cia pagaliau gavau traukinio bilieta! Na, tas bilietas dar ne visai tikras - pora valandu pries kelione turiu patvirtinti, o tada gausiu tikslia vieta traukiny.
Kadangi Ahmedabade nera absoliuciai ka veikti (tai tiesiog 6 mln gyventoju turintis miestas be jokio sarmo), tai jei nepatingesiu atsikelti anksti ryte - planuoju nuvaziuoti i salimais esanti miesta. Na o vakare sesti i traukini ir "puskuoti" 13 valandu.

Jau keliauju po Indija daugiau nei menesi laiko - labai greitai laikas prabego. Kokius pastebejimus galeciau parasyti?
Visu pirma, prie Indijos keistenybiu jau taip pripratau, kad beveik niekas nestebina.. Tik daznokai pagalvoju - vat kli Gintarele atvyks, ja turetu stebinti ir sitas, ir anas, ir dar tas kitas...

Didziulis skirtumas yra tarp keliavimo yra esant 1 merginai, 2 merginoms, mergina+2vaikinai, mergina+vaikinas. Be abejo, sunkiausia keliauti vienai. Bet vat siomis dienomis irgi keista patyrima turejau, mat keliavau su Jens. Aplinkiniai supranta kaip default'a, kad as esu jo zmona. Vyrai bendrauja tik su Jens, as esu istisai ignoruojama. Pvz, restorane (gal labiau reiktu pavadinti valgykloje) valgom "thali" - ryziai, duona, trys skirtingi padazai. Valgai tiek kiek nori - vis ateina papildyti to, ka jau suvalgei. Na ir ka - ateje klausia tik Jens'o ar jam dar reikia, Jens sako "Ne, aciu". tuo tarpu as saukiu,kad man reikia - nereaguoja, kol Jens nepasako, kad man idetu (isvada - Jens turi atsakyti uz mus abu) Arba pvz, priseda salia kas nors, kalba su Jens, o mane ignoruoja taip, tarsi net manes nebutu. Aisku, as nesu ypatingai nusiteikusi bendrauti, bet kai yra toks akivaizdus ignoravimas - atrodo izeidzianciai...
Pasiskundziau Jensui. Jis visiskai pritare, taciau primine pavyzdi, kai jis nemaloniai jautesi: sedejom papludimy, prie musu priejo kokios 10 moteru ir merginu ir kalbino TIK mane, Jens dar bande prisijungti prie pokalbio - jokios reakcijos, tarsi jo net nebutu...

Na cia tik keli pavyzdziai. Keliaujant vienai dazniausias klausimas buna: o tu ka - viena keliauji??? Ko tik tais as neprimelavau - ai, keliauju su drauge ar savo vyru, ai, dabar jis/ji apsirgo, ai, dar kokios nors istorijos... Bet... negaliu jokiu istoriju kurti, jei tik apsistoju kur nors ilgiau nei kelioms dienoms (ypac jei miestelis mazesnis) - tai po keliu dienu suvokiu, kad visi viska apie mane zino, nors tu zmoniu as nei pazistu, nei ka... Na, zodiu - tai Indija. Ir niekas cia neturetu stebinti :)

Na ir pagaliau maistas - nors ir labai megau indiska maista, taciau dabar turiupripazinti, kad indisku maistu jau persisotinau ir labiau kabinetis prie jo pradejau. Atrodo, kad indai valgo vien cukru ir alieju. Viskas labai saldu (kava, arbata, saldumynai ir pan) ir viskas labai riebu - ju tradicine duona kepta aliejuje, jei ne aliejuje, tai tesloje daug daug riebalu (Siaures Indijoje, ar bent jau Gujarate sunkiai gausi Naan), patiekalai - visokie kariai ir masalos paruosti su neisivaizduojamu kiekiu aliejaus ar Ghee (sviesto atmaina) - kartais norisi netgi nupilti tuos riebalus nuo tirsto padazo.
Svieziu darzoviu trukumas neisivaizduojamas - svieziu salotu valgiau tik vienoj vietoj, o patiekaluose esancios darzoves taip istroskintos, kad daznai sunkiai beatskiri, kokia tai konkreciai darzove buvo.

Vaisiai - na aisku bananu daug valgau, taciau ka cia daugiau valgyti - obuoliai brangus ir neskanus, kriauses irgi ne kas, apelsinai tokie sausi, ananasai tik tik atsiranda prekyboje. Aisku, yra papajos - bet man vienai sunku ja visa suvalgyti, Atradau vaisius, kuriu net lietuviskai nezinau, kaip pavadinti, jie skanus,
bet labiau atstoja kokius bananus savo saldumu ir sotumu, bet nesijaucia, kad gavau kokia vitaminu doze...
Zodziu, nebezinau ka ir kaip valgyti, svoris nuo saldaus ir riebaus maisto tik auga... Zodziu, pravalas. Reikes kazka kazkaip galvoti ir suktis.

BET vat yra vienas labai labai mane dziuginantis dalykas - pagaliau ruosiuosi rimtai mokytis Hindi kalbos. Jau nuo pat pradziu kazkokias frazes mokiausi - nerealiai padeda keliaujant - zmones is karto pagarbiau su manimi bendrauja. Arba sugebu tureti koki menkuti pokalbeli su visiskai angliskai nekalbanciais zmonemis. Na zodziu sugalvojau ismokti skaityti ju rasta - pries geras kelias savaites internete bandziau surasti "pamokeles" ir... visiskai pasimeciau ju rasmenyse ir visoje rasybos-tarimo sistemoje. Ka darysi, galvojau, teks mokytis tik is klausos...
Bet bet bet - mano sutiktasis bendrakeleivis Jens Indijoje atsidure vien todel, kad studijuoja Sankskrita. Vat jis gali skaityti tiek sankskrita, tiek hindi - abiejais atvejais yra naudojami devanagari rasmenys. Tai vat bekalbant su juo apie visus skaitymus-rasymus-kalbos mokymusis, Jens man padavanojo Hindi kalbos pradziamoksli, parasyta angliakalbiams. Ir is karto pradejau mokytis. Bet Jens neleidzia daug rasmenu is karto mokytis, nes tikrai susimaisysiu. O tu devanagari raidziu-simboliu (kaip gi kitaip bepavadinsi) yra 50 plius dar keliasdesimt ivairiu raidziu junginiu, kas visiskai keicia prasme. Aisku, kad nors kiek pramokciau kalba reiks daug darbo ideti - bet ka gi man veikti savo kambary viesbutyje kiekviena vakara? Bent jau prasmingaui laika praleisiu. Na, labai dziaugiuosi :)

Gerai, jau velus vakaras, tuo labiau paskutinis vakaras su Jens, begsiu tad tuos 20 metru iki viesbucio :)



O va cia ir yra Jens



ir musu scooteris :)

P.S. reikia kliktelti ant nuotraukos, tada parodo ja visu dydziu